Kad ją kur galas, graži ta operacija „Gariūnai“. Kita vertus, o kodėl tokia operacija surengta tik 2011-ųjų spalio 12-ąją? Praėjus lygiai dvidešimt metų (be mėnesio) po to, kai Lietuva oficialiai perėjo į rinką, o totalinį džinsų bei kitų drabužėlių deficitą beprisimena tik pražilusi ir nuplikusi hipių karta?
Ką, iki tol visi Gariūnų didmenininkai kraujais kosėdavo, bet sumokėdavo visus mokesčius, ir tik per krizę paslydo?
Apskritai kodėl Gariūnų turgaus iki šiol nenukonkuravo gerai organizuota moderni prekyba? Kodėl šioje komunizmo paliktoje piktžaizdėje nesuveikė išgarbintoji A.Smitho geležinė rinkos ranka?
Bet gal toks klausimas reiškia, kad autorius išsižadėjo „laisser fair“ (leiskite veikti) principo ir pasisako prieš laisvą rinką?
Priešingai, turime tipišką anachronizmą, kai privalu apginti laisvąją prekybą nuo kriminalinio gariūninės prekybos modelio. Kad ir kaip skaudu būtų tos prekybos kraštiniams - kioskininkams.
Jei praėjus dviem dešimtmečiams nuo perėjimo prie rinkos, džinsai Gariūnų kioske vis dar yra litu kitu pigesni nei pigiausioje didelės prekybos sistemos krautuvėje, Gariūnus seniai drąsiai buvo galima aptverti spygliuota viela ir internuoti visus ten esančius.
Toks kainų skirtumas prieštarauja visoms ekonomikos teorijoms, o svarbiausia sveikam protui. Norite ginčytis? Paskaičiuokime. Be išankstinio nusistatymo. Ne taip tiksliai, kaip tai galėtų sumodeliuoti ekonomistai. Šiaip sau, dėl juoko. Kaip tie animacinio filmuko kurmiai.
Žieminė kiniška striukė Gariūnų vagių sistemos pradžių pradžioje įkainojama dviem, maksimum 7 litais, suknelė - vos 50 centų.
Kad ir kokia pigi darbo jėga Kinijoje, striukę ar suknelę reikia pasiūti, ir tai šiek tiek kainuoja. Be centų siuvėjai, dar yra toks reiškinys, kaip mašinų amortizacija, jų priežiūra, remontas. Iš Pietų Kinijoje esančio fabriko suknelę teks atgabenti iki lėktuvo ar laivo. Ten ir atgal - šimtas kilometrų mažiausiai, o tai, brangstant naftai, sutikite, irgi nepigu. Prieš išvežant - pakrauti, atvežus - iškrauti. Už dyką to net ir kinai nedaro.
Galų gale suknelei reikia medžiagos, kurią turi kažkas kažkur išausti, po to reikia jos nusipirkti, atsigabenti. Vėl - pakrauti ir iškrauti. Dar reikia iš kokio italo modelį pavogti. Nors kinui tai juokų darbas, bet irgi darbas, už kurį privalo nubyrėti.
O juk kinų fabrikantui dar reikia sumokėti mokesčius. Ir kyšiai komunistų sekretoriams ten vis dar įprastas dalykas.
Kas po viso to liktų iš tų 50 centų kinų fabrikantui? Teisingai, nieko neliktų, jis kietam Gariūnų didmenininkui dar primokėti kelis litus turėtų, kad ta jo suknelė po 0,5 lito pasiektų Gariūnus ir už 50 Lt būtų parduota neturtingai mergaitei iš Lietuvos kaimo.
Tai ar čia laisvoji rinka? Organizuotas nusikalstamumas čia, o ne rinka. Tai kaip tai galėjo nutikti, kad iki spalio 12-osios tokia aritmetika niekam, na, beveik niekam, neužkliuvo?
Kodėl valstybės biudžetą niekinusi Gariūnų mafija net po naktinio mokesčių perversmo, kai „Sodros“ mokesčiais buvo apdėtas ir niekingas 5 Lt užmokestis už eilėraštį, toliau klestėjo visų ekonominių policijų, antikorupcinių komisijų, fntt ir stt, pagaliau Seimo ir Vyriausybės panosėje?
Tų, kurie jau staugia svaidydami prakeiksmus „laukiniam kapitalizmui“ ir liberalizmui, kaip dabar pseudomąstytojų įprasta, paprašytume kiek prilaikyti marksizmu-leninizmu šeriamus arklius. Liberalų, kaip ir kitais tokiais atvejais, kai ant jų bandoma sukabinti visus pastipusius šunis, čia nebuvo nė kvapo. Tai klasikinis laukinio valstybinio socializmo, kuris nevaldomas jau seniai siautėja Lietuvoje, atvejis.
Gariūnai - ne šiaip kokia „ragų ir nagų“ bendrovė. Jau šešeri metai tai strateginis valstybės objektas. Tokiu jį 2005-ųjų liepą paskelbė socialdemokrato A.Brazausko Vyriausybė. To paties A.Brazausko, kuris nuolat socialistiškai dūsaudavo, kaip mažai pinigų Lietuva perskirsto per biudžetą.
Ką reiškė toks Gariūnų pakėlimas į rinkos kunigaikščių rangą?
Trys bendrovės - „Posūkis“, „Jurgena“ ir „Geruda“ - iki 2104-ųjų metų - 99 metams - vien už pažadą kažkiek investuoti įgijo teisę be konkurso nuomotis 32,6 ha valstybinės žemės, kurios vertė net poetiškai skaičiuojant turėtų būti bent 100 mln. litų.
Taip jau sutapo, kad, svarstant Gariūnų paskelbimo strateginiu valstybės objektu reikalą, „Posūkis“ oficialiai pervedė Socialdemokratų partijai 37,5 tūkst. litų, dar kiek pridėjo „Jurgena“, o Darbo partijai, kurios lyderis V.Uspaskichas dar nebuvo pabėgęs į Maskvą ir valdė Ūkio ministeriją, kiekviena „strategė“, regis, tada atseikėjo po tiek pat.
Ar Gariūnų paskelbimas strateginiu valstybės objektu pakėlė į ataką tuometį opozicijos lyderį A.Kubilių? Arba tuo metu kaip tik bundančią mūsų tautos sąžinę, eurokomisarę D.Grybauskaitę, kuri vis primindavo negerai Vyriausybei, ką ši daro blogai?
Turėjo pakelti. Kiek riksmų būta dėl prekybos centrų antkainių, kiek įstatymų projektų sukurta tiems antkainiams ir monopolijoms riboti (matyt, tik sutapimas, kad aktyviausi „rašytojai“ buvo „darbiečiai“ ir socialdemokratai), kiek šimtų kartų prezidentė rūsčiai pakartojo baisiausią dabar jau lietuvišką žodį „oligarchas“!
Dėl Gariūnų paskelbimo „strateginiu“ objektu tai jau ir A.Kubilius, ir D.Grybauskaitė tikrai turėjo netylėti.
Nė čiūkšt, nė brūkšt. Galite naršyti internete visą naktį ir dar rytoj. Nerasite kietų jų pasisakymų apie Gariūnų paskelbimą strateginiu valstybės objektu. Prekybos centrai, taip, tie totalus mūsų epochos blogis, o štai apie Gariūnus - lyg vandens į burną prisisėmę.
O ar reikia priminti ką aplenkė A.Kubiliaus naktinio mokesčių perversmo kardas? Taip, Gariūnus. A.Kubilius, išsigandęs antrojo vadinamųjų smulkiųjų turgaus prekiautojų mitingo, iškart pažadėjo jiems viską, ko tie paprašė. O kaip baigėsi mero konservatoriaus bandymas pažaboti Vilniaus Kalvarijų turgaus mafiją? Krito meras.
Tokia pas mus valstybinė strategija. Turginė. Išsisuks Gariūnai net ir šįkart.
Poetai ir dailininkai nuo kiekvieno kūrinio valstybei ir toliau atiduos daugiau nei po pusę gauto menko atlygio, o verslo liudijimu už kelis šimtus litų per metus nuo valstybės mokesčių rinkėjų atsipirkę šešėliniai strateginių Gariūnų milijonieriai tik žvengs raitydamiesi iš juoko, kai prezidentė ir Seimas ves tautą į naują karą su prekybininkų antkainiais. Gariūnai valdo.