Iš Maskvos – dar be lauktuvių ūkininkams

Ūkininkai vis dar neprarado vilties, kad gyvų kiaulių eksportas į Rusiją bus atgaivintas. Tačiau rusai neatleidžia stabdžių.

Kiaulės iš Lenkijos ar Vokietijos į Rusiją vežamos per Lietuvos teritoriją. Vilkikai iš skerdyklų Rusijoje sugrįžta tuo pačiu keliu. Bet ši šalis kažkodėl neįsileidžia Lietuvoje auginamų kiaulių.

Nepaisoma net fakto, kad Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) maždaug prieš mėnesį panaikino jų eksporto draudimą.

„Nuostoliai verčia kiaulių auginimo ūkius ir toliau smarkiai mažinti gamybos apimtį.

Yra ūkių, kuriems tenka stabdyti gamybą ir nutraukti veiklą. Naujų kiaulininkystės ūkių apskritai nekuriama.

Rusijos rinka vis dar uždara, mūsų fermos klimpsta į vis sunkesnę krizę.

Yra ir tokių ūkių, kur nebeįstengiama normaliai šerti gyvulių”, – apie dramatišką padėtį prabilo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Ūkininkų nežavi vis dažniau pasigirstantys raginimai skersti kiaules ir eksportuoti mėsą.

Anot A.Baravyko, dėl didelių muitų ji nebūtų paklausi Rusijos rinkoje. O ties išlikimo riba atsidūrę ūkiai neištvertų, kol skerdienos eksportas į Rusiją įgautų pagreitį.

„Gyvų kiaulių eksportas labai padėtų mūsų ūkininkams, nes sąnaudos gyvulius gabenant į Rusiją nėra didelės.

Kiaules galime eksportuoti kad ir dabar, uždirbtume pinigų. Maras atsitraukė, namų darbus irgi atlikome. Mums reikia tik leidimo dirbti toliau”, – sakė A.Baravykas.

Praėjusią savaitę Maskvoje vykusios žemės ūkio parodos „Zolotaja osen” metu su Rusijos žemės ūkio pareigūnais vykę VMVT atstovų susitikimai buvo ne iš lengvųjų.

Iš derybų Maskvoje sugrįžęs VMVT vadovas Jonas Milius mėsos perdirbėjams parvežė tiktai skurdokus Rusijos rinkos prievaizdų pažadus. Vienas jų – kad Rusija pagaliau įsileis mėsos gaminius iš Kauno regiono įmonių.

Pavyzdžiui, po kiaulių maro protrūkio Jonavos rajone į apsaugos zoną patekusi įmonė Krekenavos agrofirma iki šiol neturėjo galimybės atnaujinti gaminių eksporto į Rusiją.

Tačiau leidimas eksportuoti gyvas kiaules vis dar tebėra pakibęs ant plauko. Po penktadienį vykusių derybų su Rusijos fitosanitarijos ir veterinarijos tarnybos direktoriumi Sergejumi Dankvertu ir kitais šios tarnybos pareigūnais VMVT vadovas dar nesukirto rankomis.

S.Dankvertas laikosi nuostatos: siekdami eksportuoti kiaules ūkiai patys sau neriasi kilpą.

„Derybos su S.Dankvertu buvo sunkios. Juk padėtis Rusijoje įtempta. Jie nesuvaldo užkrečiamųjų ligų: ten šiuo metu plinta ir klasikinis, ir afrikinis kiaulių maras”, – neslėpė J.Milius.

Nuo Gruzijos afrikinis kiaulių maras atsirito iki Sankt Peterburgo. Ligos užkrato aptinkama ir tarp laukinių gyvūnų, o jie nepaiso sienų. Todėl kiaulių maras baugina visas aplink Rusiją esančias valstybes.

„Susirūpinę ir Lenkijos, ir Suomijos veterinarijos tarnybų vadovai. Buvo siūloma imtis įvairių priemonių plintančiam marui sustabdyti.

Tačiau rusai neturi patvirtintos valstybinės strategijos, todėl tokie siūlymai nėra pagrįsti įstatymais”, – kalbėjo J.Milius.

Vienas siūlymų – 100 kilometrų atstumu palei Rusijos sienas su kitomis valstybėmis išnaikinti visas kiaules.

Kitas – uždrausti kiaulių judėjimą Rusijos viduje, tarp regionų: neprekiauti nei paršeliais, nei veislinėmis kiaulėmis, nevežti jų į kituose regionuose esančias skerdyklas.

Anot J.Miliaus, po klasikinio kiaulių maro protrūkio Lietuvoje kiaulininkystės ūkiams teko imtis saugos priemonių – aptverti fermas, jei to nebuvo padaryta anksčiau.

Speciali apranga, kaip ir darbuotojų maitinimosi kontrolė, tapo būtina. Darbuotojams draudžiama į fermas iš namų atsinešti maisto atliekų.

Pašaliniams asmenims visai uždrausta lankytis fermose.

Iki maro protrūkio dalis fermų buvo bemaž numojusios ranka į sanitarijos reikalavimus.

Dabar šalyje klasikinio kiaulių maro pavojaus nebeliko. Atkrito ir versija, kad šios ligos užkratą platino laukiniai gyvūnai: ištyrus per tūkstantį šernų, maro sukėlėjų nebuvo aptikta.

„Tai – ypač svarbu. Jei maras įsimestų tarp žvėrių, ligos plitimą suvaldyti būtų ypač sunku. Jau aštuoneri metai, kai Rusijoje nepavyksta to padaryti”, – priminė J.Milius.

Afrikinis maras pavojingesnis už klasikinį, nes nuo jo nėra vakcinos. Maskvoje per įvairių valstybių veterinarijos tarnyboms atstovaujančių pareigūnų susitikimą su S.Dankvertu nuskambėjo Ispanijos mokslininkų mintis, kad per artimiausius 20 metų vakcina nebus sukurta.

Telieka imtis apsaugos priemonių. Jei afrikinis kiaulių maras patektų į mūsų šalį, eksportui vartai būtų užtrenkti ne vienus metus.

Laukia rusų delegacijos „Rusija galbūt ir atvers sienas mūsų ūkininkams. Tai artimiausiomis dienomis svarstys Rusijos fitosanitarijos ir veterinarijos tarnyba. Be to, šią savaitę ji atsiųs į Lietuvą ekspertų.

Jie nori patys įvertinti padėtį Lietuvos kiaulininkystės ūkiuose”, – sakė J.Milius.

Jo teigimu, dėl skerdienai taikomų muitų derybos irgi vyksta, tačiau tik politiniu lygiu: VMVT jose nedalyvauja.

Būta ir daugiau klausimų, kuriuos VMVT atstovai Maskvoje aptarė su Rusijos pareigūnais. Pavyzdžiui, iki maro protrūkio kiaulės į Kaliningrado sritį buvo vežamos per Lenkijos veterinarijos postus.

„Tam, kad būtų galima kiaules išvežti tiesiai į Kaliningrado sritį, kitąmet turėtų būti pastatytas ir pagal ES reikalavimus įrengtas Kybartų veterinarijos postas.

Dėl to taip pat dar deramasi su Rusija”, – kalbėjo J.Milius.

Anot J.Miliaus, nepaisant kiaulių maro paspęstų žabangų, šie metai mėsos ir pieno produktų eksportuotojams išskirtiniai.

Eksporto srautas į Rusiją didėjo. Įtakos tam turėjo palankesnis Rusijos rinką kontroliuojančių tarnybų žvilgsnis į Lietuvos įmones.

Susiklosčius palankiems santykiams su Lietuvos VMVT, Rusijos fitosanitarijos ir veterinarijos tarnyba vis rečiau be priežasties pakiša koją maisto produktus eksportuojančioms įmonėms. Produktų siuntos šią rinką pasiekia be didesnių trukdžių.

* Lietuva į Rusiją išveža 82 proc. visų eksportuojamų lietuviškų maisto produktų.

* VMVT duomenimis, gyvų kiaulių pernai į Rusiją buvo išvežta 209 tūkst., šiemet sausį–rugsėjį – 123 tūkst. Dėl klasikinio maro šiemet per devynis mėnesius gyvų kiaulių išvežta 81 tūkst. mažiau nei pernai per tą patį laiką (sausį–rugsėjį).

* Pernai mėsos ir jos gaminių buvo išvežta 8266 tonos, šiemet per devynis mėnesius – 15 644 tonos.

* Rusijoje daugėjo ir lietuviškų pieno produktų. Pernai jų buvo eksportuota 40 699 tonos, šįmet – 41 181 tona.

* Pašarų į Rusiją pernai buvo eksportuota 103 169 tonos, šiemet – 108 874 tonos.