Vienintelio Rusijoje erotikos teatro įkūrėja ir direktorė Aleksandra Rykova pasakoja, kas suartina geriausius pasaulio erotikos šou, apie vyrišką ir moterišką erotiką, o taip pat, ar reikia vilioti šokant striptizą.
***
– Aleksandra, jūs labai graži moteris. Jums tik ant podiumų vaikščioti, o ne teatro užkulisiuose būti. Kodėl vis dėlto jūs esate teatro direktorė, o ne topmodelis?
– Aš užaugau artistų šeimoje. Mano tėvai – nusipelnę baleto artistai. Jie daugiau kaip 20 metų pradirbo I.Moisejevo liaudies šokių ansamblyje. Nuo pat vaikystės mane gaubė kūrybinė atmosfera ir meilė šokiui. Man visada norėjosi būti panašiai į herojes, kurias kažkada suvaidino mano mama.
Dabar aš kuriu siužetus ir juos realizuoju savo spektakliuose. Be to, mano veiklos sfera suteikia galimybę dalyvauti įvairių leidinių erotinėse fotosesijose, taip pat ir drabužių dizainerių kolekcijos pristatymuose. Taigi, modelio profesija manęs neaplenkė.
– O gal ir jūs pati dalyvaujate spektakliuose? Ar galėtumėte apsinuoginti scenoje?
– Mano darbas labai įdomus ir įvairiapusiškas, nes turiu galimybę realizuoti save ne tik kaip erotikos teatro vadovė, režisierė, bet ir kaip aktorė bei šokėja. Aš su didžiuliu malonumu šoku mūsų teatro spektakliuose. Man nieko nereiškia apsinuoginti. Aišku, iki tam tikros ribos – kol tai estetiška, gražu ir šiek tiek paslaptinga.
– Teatras prasideda nuo rūbinės, o nuo ko prasideda erotikos teatras?
– Greičiausiai nuo stebuklo: žmogaus apnuoginto kūno grožio, jo efektingų plastiškų judesių ir nepaprasto grožio kostiumų. Iš tikrųjų mūsų teatras buvo pradėtas kurti Maskvoje seniai ir pamažu. Pirmiausia, 2005 m., sukūriau moterų erotikos šou „Le Paradise“, kuris būdavo rodomas naktiniuose klubuose. Tačiau po kiek laiko ant naktinio klubo scenos mums tapo ankšta, ėmė stigti vyriškos „sprogstamosios“ jėgos.
Taip kilo idėja sukurti „Angelų imperiją“. Paaiškėjo, kad tos kūrybinės nišos, kurioje mes pradėjome savo eksperimentus, niekas nesiruošia užimti. Šiandien kaip tokio žanro atstovai užimame bene pačią aukščiausią poziciją. Gastroliuojame ne tik Rusijoje, bet ir užsienyje.
– Kaip kilo mintis pavadinti erotikos teatrą „Angelų imperija“ ir kiek jame teatro, o kiek erotikos?
– Manau, kad mūsų spektakliuose labiau akcentuojamas kūno grožis, plastika, šviesos žaismas. Nors gal vienas kitas žiūrovas pagrindinį dėmesį skiria siužetinei linijai, seka kiekvieno herojaus likimą ir labai dėl jo išgyvena. Tai – šokio ir muzikos simbiozė.
Erotikos teatro pavadinimas yra vieno mūsų spektaklio pavadinimas, kurio siužetas neturi nieko bendro su žinomu B.Verberio romanu „Angelų imperija“.
Vis dėlto mūsų teatre svarbiausias siužetas, o erotika yra tik gardus ir pikantiškas prieskonis. Apsinuoginimas paprastai tampa spektaklio kulminacijos dalimi. Nors kiekviename pasirodyme paliekame ir po neatskleistą paslaptį.
– Be jokios abejonės, erotinės scenos labiausiai intriguoja, bet juk galima gundyti ir neapsinuoginus. Kiek jūsų teatre erotika susijusi su striptizu?
– Aš labai tiksliai atskiriu erotiką nuo striptizo. Jų visiškai skirtingi uždaviniai. Erotika – tai pirmiausia kūno grožio, plastikos ir muzikos derinys, kuriuo perduodami jausmai, artumo pojūtis. O striptizas kelia vien seksualines asociacijas. Mūsų spektakliuose neišvysite to, ką žmonės vadina klubiniu striptizu.
– Gal kurdama savo teatrą įkvėpimo sėmėtės iš kurio nors užsienio erotikos teatro?
– Ne. Visus tuos kabareto šou – „Crazy Horse“, „Moulin Rouge“, „Lido“ – vienija tai, kad stengiamasi kuo greičiau išsinerti iš drabužių. Mums norėjosi sukurti kažką savo, kas nebūtų į nieką panašu. Mes nesutelkiame dėmesio ties šviesos efektais, kaip „Crazy Horse“, nešokame kankano, kaip „Moulin Rouge“. Mūsų tikslas – šviesą, muziką, cirką ir šokius sujungti į vieną visumą.
– Kas dirba jūsų vadovaujame erotikos teatre – buvę striptizo šokėjai ar profesionalūs aktoriai ir baleto šokėjai?
– Mūsų kolektyvo pagrindas – profesionalių šokėjų trupė. Dauguma iš jų baigė Didžiojo teatro choreografijos mokyklą, I.Moisejevo šokio studiją ir kitas žinomas baleto mokyklas. Buvo merginų, atėjusių iš meninės gimnastikos. Tačiau nė vienas iš mūsų artistų nėra buvę naktinių klubų striptizo šokėjais.
Kai mūsų šokių kolektyvas tapo erotikos teatru, į mus kreipėsi ir cirko artistai, vokalistai, dramos aktoriai. Vienas mūsų aktorių dirba ir Tagankos teatre. Mūsų kolektyvo šokėjai patirties turintys kūrybingi žmonės. Ir kiekvienas iš jų papildo bei papuošia „Angelų imperiją“ savitu talentu.
– Tai – žmonės, pasiekę profesionalumo viršūnę?
– Nepaisant to, kad dauguma mūsų kolektyvo narių yra patyrę artistai, tačiau ir jiems keliami reikalavimai. Tai – profesionalumas ir tobulėjimas. Todėl mes nuolat grįžtame prie aktoriaus meistriškumo pamokų. O jei mums neužtenka kokių nors techninių dalykų, kviečiamės profesionalų instruktorių.
Mūsų spektakliuose yra daug sportinės gimnastikos elementų, todėl tenka įdėti nemažai pastangų ir darbo, kol juos apšlifuoji. Apskritai mums pasisekė, kad turime tiek talentingų ir patyrusių profesionalų, atitinkančių visus šiuolaikinio erotikos teatro reikalavimus.
– Jūsų erotikos teatras – išskirtinis ir, tikėtina, traukia išskirtinius žmones. Papasakokite apie savo žiūrovus. Kas ateina į jūsų spektaklius?
– Taip jau susiklostė, kad turime didelės darbo patirties su visiškai skirtingais žiūrovais. Išėję į Maskvos teatro sceną mes supratome, kad Rusijos publika dar nėra visiškai pasirengusi žiūrėti erotinių pasirodymų. Ji abejoja erotikos šou kokybe ir profesionalumu – galvoja, kad pamatys tą patį, ką ir naktiniuose klubuose – besirangančias apie strypą striptizo šokėjas.
Tačiau situacija jau keičiasi. Dabar daugiausia mūsų žiūrovų yra 25–65 metų poros. Žinome, kad nemažai bilietų į mūsų teatro spektaklius daug kam įteikiami kaip dovana kuria nors proga, todėl mūsų spektaklis tampa ne tik maloniu vakaru, bet ir dar malonesniu jo pratęsimu. Juk žmogaus apnuoginto kūno menas traukė visus nuo neatmenamų laikų.
Tik mes jį pateikiame kiek santūriau. Visiškai nuogo kūno jūs mūsų spektakliuose neišvysite. Antraip būtų ir neįdomu.
Tiesa, gal būtent dėl tos priežasties jaunimas dažniau eina į naktinius klubus nei į teatrus, net ir erotikos. Nors asmenims, neturintiems 18 metų, žiūrėti mūsų teatro spektaklius yra draudžiama.
– Tai gal žiūrovams tiesiog stinga erotinio teatro kultūros?
– Ko gero, Rusijoje apskritai nėra erotinio teatro kultūros, nes daug žiūrovų ateina į mūsų spektaklius tikėdamiesi pamatyti striptizą, nuogų kūnų ir atvirų pozų. O mes jiems siūlome estetišką ir palyginti santūrią erotiką, ne tą, kurią galima pamatyti naktinių klubų programose. Užtat po spektaklio ne iš vieno žiūrovo teko girdėti, kad jų gyvenimas pasikeitė į gerąją pusę: jie atrado daugiau laiko sau, susirūpino savo kūno formomis.
– Pasak erotikos meno ekspertų, erotika būna moteriška, apeliuojanti į harmoniją, švelnumą bei grožį, ir vyriška, neatsiejama nuo seksualinio potraukio bei gundymo. Kuri iš jų artimesnė „Angelų imperijai“?
– Užtikrintai galiu pasakyti, kad mūsų teatrui artimesnė moteriška erotika. Mūsų spektakliuose dalyvaujantys vyrai – tikri mačo. Jie puikiai vaidina aistringus ir seksualius herojus. Tačiau nepaisant to, moterims labiau patinka žiūrėti į apsinuoginusių moterų kūnus, o ne į vyrų. Galų gale moters kūnas – gražesnis ir harmoningesnis nei vyro.
– Gal kada nors erotikos teatrą „Angelų imperija“ bus galima pamatyti ir Lietuvoje?
– Spalio 14 d. mūsų teatro moterų grupę bus galima pamatyti Vilniuje esančiame klube „Malibu“.
– Ar tai pirmas jūsų kolektyvo pasirodymas mūsų šalyje?
– Mūsų kolektyvas jau gastroliavo Lietuvoje prieš šešerius metus. Tada mes susipažinome su įdomiais žmonėmis, kurie tapo gerais draugais. Bendraujame su jais ir nekantriai laukiame naujų susitikimų.
– Ką palinkėtumėte Lietuvos vyrams?
– Mieli vyrai, tegul kiekvienas iš jūsų būna mylimas pačios nuostabiausios moters pasaulyje, kuriai jūs padovanosite savo širdį ir patį gražiausią jausmą – meilę.