Siūloma nustatyti, kad signatarų renta sudarytų 40 proc. Seimo
nario atlyginimo, prezidento renta - 40 proc. prezidento darbo
užmokesčio dydžio.
Šiuo metu ir signatarų, ir prezidento renta sudaro 50 proc.
šioms pareigoms priskiriamo atlyginimo.
Pataisos aiškinamos tuo, kad valstybinių rentų dydis nustatomas
remiantis algos dydžiu neatskaičius mokesčių, tad realiai renta
siekia daugiau kaip pusę į rankas gaunamo Seimo narių ar prezidento
atlyginimo.
„Įstatymo projekto tikslas yra optimizuoti valstybinės rentos
dydžio nustatymo pagrindus ir supaprastinti paskirtos valstybinės
rentos perskaičiavimo procedūrą“, - teigiama pataisų
aiškinamajame rašte.
Projektą teikianti finansų ministrė Ingrida Šimonytė
pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė, kad realiai signatarų
ir prezidento rentos nemažės, nes jos sumažintos dabar
galiojančiame laikinajame įstatyme dėl socialinių išmokų
perskaičiavimo.
„Siūloma tiesiog įteisinti 10 proc. atitinkamuose įstatymuose
dabar galiojantį sumažinimą, kuris šiuo metu numatytas laikinajame
įstatyme dėl socialinių išmokų perskaičiavimo“, - sakė
ministrė.
Paklausta, kodėl sumažinimas perkeliamas iš laikinojo įstatymo
į nuolatinius, ji teigė, kad toks teisinis reguliavimas būtų
korektiškesnis.
„Buvo svarstymų, ką daryti su tais laikinaisiais sumažinimais,
juos būtų galima pratęsinėti be galo, bet mano supratimu, būtų
korektiškiau apsispręsti dėl sisteminio sprendimo“, - tvirtino
I.Šimonytė.
Tuo pačiu ji pabrėžė, kad 2009 metais signatarų rentos
gerokai padidėjo, mat pasikeitė Seimo narių darbo užmokesčio
skaičiavimo tvarka, kai atlyginimo dalimi tapo anksčiau atskirai
mokėti priedai ir priemokos.
„Net ir po tų sumažinimų, rentos yra didesnės negu, kad jos
buvo, kai buvo faktiškai paskirtos nuo anksčiau galiojusios Seimo
nario algos“, - sakė finansų ministrė.
Šiuo metu Seimo nario darbo užmokestis be priedų sudaro beveik
7 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.