Finansų ministrė I.Šimonytė žada skolintis, kad valstybė padengtų ankstesnes skolas (papildyta, nuotraukos)

"Pagrindinė skolinimosi dalis, du trečdaliai skolinimosi, nieko bendro neturi su deficito finansavimu. Tai tik refinansavimui reikalingas pasiskolinimas", - antradienį Seime pristatydama 2012 m. biudžetą, teigė ministrė.

I.Šimonytė taip pat sakė, kad kitais metais, jei pasiseks įgyvendinti laukiamą 2,8 proc. biudžeto deficitą, iš viso deficitui finansuoti valstybė skolinsis apie 3 mlrd. litų, - kas, pasak jos, yra "labai mažai".

Anot finansų ministrės, maždaug trečdalį reikalingų lėšų įprastai yra skolinamasi vidaus rinkoje, likusią dalį - užsienio, kadangi vidaus rinkoje pasiskolinti ilgam laikotarpiui yra daug sunkiau. Toks "protingas balansas, atitinkantis ilgametes tendencijas" žadamas išlaikyti ir šiemet.

Be to, I.Šimonytė pažymėjo, kad per daug skolinantis vidaus rinkoje kyla pavojus, kad valstybė taps pagrindine bankų kliente, o gyventojai ar verslas liks nuošaly. "Esame nusiteikę tiek, kiek įmanoma, išnaudoti vidaus rinką, bet ne tiek, kad taptume vieninteliai bankų klientai", - sakė ji.

Ministrė taip pat teigė, kad skolintis lengviausia yra eurais, kadangi refinansavimas yra vykdomas eurais.

Didesnio biudžeto deficito sau leisti negalime dar ir dėl to, kad 2,8 proc. deficitas viršija Europos Sąjungos (ES) deficito vidurkį, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Antradienį Seime pristatydama 2012 m. biudžetą, ministrė akcentavo, kad situacija euro zonoje yra stebima atidžiai, bet prognozuoti, kaip klostysis padėtis tiek joje, tiek pasaulyje, yra sudėtinga, todėl reikia būti atsargiems.

I.Šimonytės teigimu, Finansų ministerijos analitikai pagal esamas pasaulines makroekonomines projekcijas parengė Lietuvos makroekonominę projekciją. Pasak jos, Finansų ministerija yra pasirengusi galimiems jos atnaujinimams, jei tik bus gauta naujų duomenų.

Ministrė pabrėžė, kad Lietuvos situacija neturėtų būti lyginama su kitomis Baltijos valstybėmis tiesiogiai: Estija gali sau leisti biudžeto deficitą, neaugindama valstybės skolos, kadangi yra sukaupusi lėšų iš anksčiau, o Latvijos biudžetas paaiškės tik suformavus naują vyriausybę.

I.Šimonytė taip pat priminė, kad Lietuva nėra vienintelė valstybė, įsipareigojusi taupyti. "Nemažai valstybių turi sumažinti biudžeto deficitą taip, kaip mes. Ar joms pavyks tai padaryti, pamatysim, bet 2,8 proc. deficitas vis tiek neatrodys gražiausiai", - teigė ji.

Ingrida Šimonytė žada, kad valdžia ir toliau ketina mažinti šešėlinę ekonomiką.

„Vyriausybė neatsisakė nei planų, nei darbų mažinti neapskaitytos ekonomikos mastus“, - antradienį Seime pristatydama 2012 metų biudžeto projektą, sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, yra požymių, kad šiais metais į biudžetą įplaukė ne mažau pajamų iš šešėlinės ekonomikos: “Šiandien jau matyti, kad 2011 metų biudžeto pajamų surinkimas atspindi ne vien palankesnę ūkio plėtrą, bet ir reikšminga dalimi - mažėjančios nedeklaruotos veiklos dalį“, - sakė ministrė.

Tikimasi, kad papildomų pajamų kitais metais bus surinkta iš valstybės valdomo turto ir „šešėlinės“ ekonomikos, apkarpius kai kurias investicijų programas. Vien valstybės kontroliuojamos įmonės kitąmet, tikimasi, biudžetą papildys 540 mln. litų. 250 mln. litų tikimasi gauti iš Visagino atominės elektrinės, 50 mln. litų - iš „Klaipėdos naftos“, dar 120 mln. litų - iš „Lietuvos geležinkelių“.

Dividendus mokėtų ir valstybės įmonės, kurios tam skirtų iki 50 proc. paskirstytinojo pelno. Jei Seimas pritars, bendrovės nuo kitų metų galės mokėti dividendus kelis kartus per metus.

Toliau ketinama taikyti 9 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui ir 5 proc. - vaistams. Pasak finansų ministrės, dėl to biudžetas neteks apie 400 mln. litų.

Tačiau siūloma nepratęsti 9 proc. PVM tarifo lengvatos viešbučiams.

Kitais metais į biudžetą planuojama surinkti 12,9 proc. daugiau PVM, 12,7 proc. daugiau pelno mokesčio ir 23,8 proc. daugiau gyventojų pajamų mokesčio. 2012 metų biudžeto pajamas ketinama papildyti, šiek tiek padidinus akcizą cigaretėms, tačiau bendros planuojamos pajamos mažės 1,2 proc.  

Pasak finansų ministrės, iš svarbiausių mokesčių kitais metais bus gauta 82 proc. biudžeto pajamų.

Nuo 2012-ųjų pradžios norima padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 100 tūkst. litų iki 155 tūkst. litų. Be to, nuo 500 tūkst. litų iki 1 mln. litų siūloma didinti pajamų ribą, kurios neviršijus galiotų 5 proc. pelno mokesčio tarifas. Skaičiuojama, kad šia lengvata papildomai galėtų pasinaudoti apie 11 tūkst. įmonių.

Finansų ministrė mano, kad stabilaus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dydžio, kurio savivaldybių tarybos negalėtų reguliuoti savarankiškai, patvirtinimas reikalingas, nes esant dabartinei situacijai savivaldybės gali prognozuoti GPM pagal savo norus.

I.Šimonytė antradienį Seime pristatydama valstybės biudžetą sakė, kad savivaldybės turi teisę gauti papildomų pajamų, ir kai kurios savivaldybės tikrai sėkmingai tai daro.

Užtat, pasak jos, "nėra normalu, kad savivaldybė turi galimybę inicijuoti gyventojų pajamų mokesčio planą ir vėliau nuo jo skaičiuoti, pavyzdžiui, skolinimosi limitus, nors valstybė neprisiima atsakomybės per savo administravimo aparatą tas papildomas pajamas surinkti".

"Todėl siūlome patvirtinti rodiklį, kuris tiesiogiai koreliuoja su valstybės biudžete patvirtintu gyventojų pajamų mokesčio augimo tempu", - pridūrė ji.Finansų ministrė priminė, kad savivaldybės savo galioje turi ir kitų svertų reguliuoti savo biudžeto pajamas - žemės nuomos mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio administravimas, bet gyventojų pajamų mokestį nulemia bendros ekonominės tendencijos.

"Savivaldybės neturi dirbti Finansų ministerijos darbo ir prognozuoti gyventojų pajamų mokesčio taip, kaip joms patinka", - pabrėžė I.Šimonytė.

Aptarė Trišalės tarybos susitarimą

Finansų ministrė neatmeta galimybės, kad Trišalei tarybai susitarus dėl kitokio minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo negu yra numačiusi Vyriausybė, pokyčiai dar gali būtų įtraukti į jau Seime pradėtą svarstyti kitų metų biudžetą.

„Jeigu Trišalė taryba susitars dėl kažkokio bendro sprendimo iki antro biudžeto svarstymo, be abejonės, patikslintame biudžete tai turėtų atsispindėti“, - antradienį Seime pristatydama 2012 metų valstybės biudžeto projektą sakė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybė siūlo nuo kitų metų liepos didinti MMA 50 litų iki 850 litų, nediferencijuoti jos pagal ūkio šakas, tačiau leisti laikinai taikyti mažesnę MMA - 800 litų - labai mažoms įmonėms, kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurių pajamos neviršija 1 mln. litų.

Trišalėje taryboje praėjusią savaitę nebuvo rasta kompromiso šiuo klausimu. Darbdavių atstovai ir profesinės sąjungos sutarė tarpusavyje suderinti bendrus pasiūlymus ir juos vėl teikti svarstyti socialiniams partneriams. Profesinės sąjungos reikalauja, kad minimali alga būtų didinama bent iki 900 litų jau nuo 2012 metų sausio pradžios. Darbdavių nuomone, Vyriausybės siūlomas MMA didinimas yra per mažas ir nemažintų skurdo šalyje.

Padidinus MMA iki 900 litų, ji po mokesčių būtų didesnė už maždaug 700 litų siekiančią skurdo ribą, kuri pernai buvo 701 litas vienam asmeniui.

Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 litų, o atskaičius mokesčius - 670 litų. Paskutinį kartą minimali alga 100 buvo didinama 2008-ųjų pradžioje.

Seime svarstymui pateiktas 2012-ųjų metų valstybės biudžetas

2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Seimui siūloma patvirtinti beveik 18 mlrd. 759 mln. litų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 19 mlrd. 468 mln. litų išlaidas.

Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų - 7 mlrd. 241 mln. litų) sudarys beveik 21 mlrd. 816 mln. litų. Pasak finansų ministrės, prognozuojama, kad kitais metais nacionalinio biudžeto pajamos augs 9,5 proc., o valstybės biudžeto - 11 proc., palyginti su šių metų planu.

Išlaidos be ES paramos lėšų sudarys 22 mlrd. 524,9 mln. litų, t. y. beveik 56,9 mln. litų daugiau nei 2011 metais. 2012 metais iš viso numatoma pasiskolinti apie 9,4 mlrd. litų. Didžiąją dalį šios sumos (apie 6,2 mlrd. litų) sudarys lėšos, skirtos skolos grąžinimui.

Kitais metais numatoma gauti didesnę grąžą iš valstybės valdomų įmonių - siūloma, kad valstybės įmonės 50 proc. gauto paskirstytinojo pelno išmokėtų valstybei. Planuojama, jog dėl to valstybės biudžeto pajamos 2012 metais padidėtų daugiau nei 100 mln. litų. Numatoma, kad visos valstybės, kaip akcininkės, valdomos įmonės (įskaitant ir AB bei UAB) į valstybės biudžetą perves apie 540 mln. litų dividendų. Daugiausia grąžos tikimasi iš energetikos ir transporto srities įmonių.

Socialinei apsaugai iš viso 2012 m. bus skiriama 17 mlrd. 230 mln. litų nacionalinių lėšų. Socialinio draudimo fondo, iš kurio finansuojamos pensijų, ligos ir motinystės bei kitos išmokos, išlaidos 2012 metais sudarys 13,974 mlrd. litų, iš kurių "Sodros" mokamoms pensijoms skiriama 8 mlrd. 201,4 mln. litų, ligos ir motinystės išmokoms - 1,428 mlrd. litų. Išlaidos šiai sričiai kitąmet daugiausia didės dėl pensijų atkūrimo į ikikrizinį lygį - beveik 0,5 mlrd. litų. Taip pat bus grąžintos pensijų nepriemokos už 1995-2002 metus.

Be to, socialinei apsaugai 2012 m. numatyta skirti 3 mlrd. 224,1 mln. litų nacionalinio biudžeto asignavimų. Per savivaldybes skiriamoms socialinėms išmokoms ir kompensacijoms numatyta 770,4 mln. litų.

Švietimo sričiai numatyta skirti 5 mlrd. 389 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų. Iš švietimui skiriamų lėšų pedagogų, apimant ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo ir profesines mokyklas, darbo užmokesčio fondas sudarys apie 2,7 mlrd. litų.

Sveikatos apsaugai, įskaitant Privalomojo sveikatos draudimo fondą, 2012 metais planuojama skirti 4 mlrd. 669 mln. litų nacionalinių lėšų. Iš valstybės biudžeto sveikatos apsaugai numatyta 1 mlrd. 372,6 mln. litų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.

Ekonomikai planuojama skirti 2 mlrd. 866 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų. Ūkio ministerijos kuruojamos srities programoms 2012 metais numatoma skirti 152,6 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.

Susisiekimo ministro valdymo sričiai numatoma skirti 1 mlrd. 387 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.

Žemės ūkio ministro valdymo sričiai numatoma skirti 958,5 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Žemės ūkio ministerijai numatoma papildomai skirti 125 mln. litų nacionalinėms papildomoms tiesioginėms žemės ūkio išmokoms mokėti už 2011 m.

Energetikos ministro valdymo sričiai numatoma skirti 51,7 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.

Aplinkos apsaugai ketinama skirti 581 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų. Aplinkos ministro valdymo sričiai 2012 m. valstybės biudžeto projekte planuojama skirti iš viso 534 mln. litų valstybės biudžeto asignavimų.

Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 2012 metais planuojama skirti 1 mlrd. 619 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų. Šios lėšos bus naudojamos vidaus reikalų, policijos, priešgaisrinės apsaugos, sienos apsaugos, kalėjimų ir kitų tarnybų išlaikymui, teismų išlaikymui, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimui. Vidaus reikalų ministro valdymo sričiai 2012 metų valstybės biudžeto projekte numatoma 1 mlrd. 537 mln. litų.

Gynybai siūloma skirti 1 mlrd. 74 mln. litų, iš Krašto apsaugos ministerijos vykdomoms programoms 2012 metais planuojama skirti 872 mln. litų. Poilsiui, kultūrai ir religijai numatoma skirti 932 mln. litų.

Po pateikimo valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais - visi Seimo komitetai.

Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data - lapkričio 24-oji, antrojo - gruodžio 6-ąją.