„Panašu, kad biudžetas suformuotas ne pagal pajamas formuojant
išlaidos, bet paimtos išlaidos ir suformuotos pajamos (...) Pajamos
sudėliotos šiek tiek iš lubų“, - antradienį žurnalistams Seime
sakė opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys,
komentuodamas finansų ministrės Ingridos Šimonytės pristatytą
kitų metų nacionalinį biudžetą.
„Biudžetas atrodo gražiai, skaičiai sudėlioti, bet mums kyla
abejonių dėl jo vykdymo galimybių ir perspektyvų. Pavyzdžiui,
tokie skaičiai kaip 1 mlrd. litų - tiek daugiau bus surinkta
pridėtinės vertės mokesčio. Mums kyla abejonių, iš ko jis bus
surinktas - iš kainų didėjimo, ar iš šešėlinės ekonomikos, ką
žadėjo padaryti jau šiais metais, bet nepadarė?“ - klausė
V.Gapšys.
Jis taip pat teigė, kad abejonių kelia numatyti 540 mln. litų,
kuriuos kitąmet ketinama gauti kaip dividendus iš valstybės
įmonių.
„Mes to norėtume, to lauktume, tačiau buvo žadėta, kad jau
šiemet bus pradėtos rinkti žymios aiškios pajamos, tačiau tokių
įspūdingų skaičių nematome“, - sakė „darbietis“.
Didžiausios opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos
vadovo Algirdo Butkevičiaus nuomone, nerimą kelia „šiek tiek
užkeltos gyventojų pajamų įplaukos“.
„Pagal finansų ministrės pasakymą, kad darbo užmokestis didės
tik 5 proc. ir bus sukurta 20 tūkst. naujų darbo vietų, atlikus
skaičiavimus, nėra galimybių, kad gyventojų pajamų įplaukos
galėtų padidėti 14 procentų“, - aiškino socialdemokratas.
Jam taip pat abejonių kelia 500 mln. litų, numatyti gauti iš
valstybės kapitalo dividendų.
„Vien iš Visagino atominės elektrinės ketinama gauti 250 mln. litų, bet atsakymo negavome, ar tai bus turtas parduodamas. Bet tuomet jis turėtų būti apskaitytas Turto fonde ar Privatizavimo
sąskaitoje“, - svarstė A.Butkevičius.
Parlamento opozicijos lyderis „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis
kitų metų biudžeto projektą vadino ikirinkiminiu. Anot jo, iš
tiesų tai devynių mėnesių, o ne visų metų biudžetas.
„Tai reiškia, kad realiai pasirengiama rinkimams, o po rinkimų
tikimasi, kad ši valdžia pasikeis ir tebūnie kaip būna, - tvirtino
politikas. - Kai kalbame apie pajamų dalį ir matome pridėtinės
vertės mokesčio augimą 10 proc., fizinių asmenų pajamų
mokesčių augimą - per 20 proc., tai labai sunkiai derinasi su
realia situacija ir net ministrės pateiktais prognozuojamais
rezultatais.“
Jis kritikavo iš projekto išlaidų dalį - esą „visiškai
užspaudžiamos savivaldybės, visiškai atimami pinigai iš
valstybinių įmonių“.
„Nors tuo pačiu kalbama, kad joms (valstybinėms įmonėms - BNS)
bus suteiktos valstybinės garantijos kreditams imti. Iš esmės tai
yra užslėptas valstybinis deficitas tik pervedamas iš vieno
lygmenį į kitą“, - sakė V.Mazuronis.
Kalbėdamas apie išlaidas, A.Butkevičius projekte pasigedo
Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo kaip prioriteto.
„Sumažinimas kofinansavimas 300 mln. litų, o tai reiškia, kad
bus atsisakyta per 1 mlrd. neįsisavintos Europos Sąjungos paramos, o
tos lėšos visuomet nukreipiamos į ilgalaikes investicijas, darbo
vietų išsaugojimą arba darbo vietą sukūrimą. Manau, kad
ekonominiu sunkmečiu viena iš prioritetinių sričių reikia
numatyti kuo efektyviau ir geriau įsisavinti ES lėšas“, - dėstė
socialdemokratas.
Vyriausybės suplanuotą 2,8 proc. nuo BVP fiskalinį deficitą
V.Gapšys pagyrė kaip siektiną rezultatą, bet abejojo, ar pavyks
jį pasiekti.
„Žiūrėdami į pajamų eilutę, matome, kad dalis pajamų gali
būti nesurinkta, ir realiai biudžeto deficitas gali būti didesnis
nei 2,8 proc.“, - tvirtino „darbietis“.
Finansų ministrė antradienį Seimui pateikė 2012-ųjų
biudžeto projektą.
Valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis
kitąmet turėtų siekti 26 mlrd. litų (9,1 proc., arba 2,179 mlrd.
litų daugiau nei numatyta šių metų biudžete), o asignavimai -
26,709 mlrd. litų (1,2 proc., arba 328,2 mln. litų daugiau).
Planuojamas kitų metų valstybės biudžeto deficitas - 708,899 mln.
litų.
Planuojama, kad fiskalinis, arba valdžios sektoriaus deficitas
2012 metais sieks 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybės skolinimosi poreikis 2012 metais turėtų sudaryti 9,4
mlrd. litų.
Konstitucija numato, kad valstybės biudžeto projektą Seimas
tvirtina iki naujųjų biudžetinių metų pradžios. Jeigu jis laiku
nepatvirtinamas, jo išlaidos kitų biudžetinių metų pradžioje kas
mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12
išlaidų.
Finansų ministerija dabar prognozuoja, kad po 5,8 proc.
BVP padidėjimo šiemet, kitąmet šalies ekonomika išaugs 4,7
proc., tačiau finansų ministrė neatmeta, kad dėl skolų krizės
Europoje ir Jungtinėse Valstijose prognozę kitiems metams gali tekti
sumažinti.