Antradienį išplatintame pranešime spaudai URM pranešė
laukianti, kad kitą mėnesį vyksiančiame dvišaliame švietimo
ekspertų susitikime „Lenkijos atstovai pateiks pasiūlymus dėl
dvišalio susitarimo, reguliuojančio Lenkijos finansinės paramos
teikimą lenkiškų mokyklų Lietuvoje mokinių tėvams“.
„Tarptautinė praktika reikalauja, kad tokiais atvejais būtų
sudaromi dvišaliai susitarimai tarp šalių, reguliuojantys tokios
paramos teikimą“, - sakoma Lietuvos URM pranešime spaudai.
„Kitos valstybės tiesioginė finansinė parama Lietuvos piliečiams taip pat privalo būti vykdoma pagal Lietuvos įstatymus“, - teigia ministerija.
Pranešime atkreipiamas dėmesys ir į Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos poziciją, kad Lenkijos ambasadai ėmus mokėti
1000 zlotų dydžio išmokas, Lietuvos gyventojai, gavę tokią
paramą, gali prarasti socialines pašalpas ar socialinę paramą, jei
gauti pinigai viršytų nustatytą pajamų minimumą vienam šeimos
nariui.
„Taip pat svarbu, kad teikiant finansinę paramą būtina laikytis
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų, kurios numato,
kad asmens duomenys gali būti perduoti kitiems leidimą turintiems
duomenų valdytojams tik gavus jų subjekto raštišką sutikimą, o
jeigu duomenų subjektas neveiksnus – su jo tėvų (įtėvių) arba
globėjų sutikimu“, - sako Lietuvos URM.
Lenkijos ambasada šį mėnesį pranešė pradėjusi mokėti 230
eurų (794 litų) išmokas tėvams, kurie leidžia savo vaikus į
lenkiškas mokyklas Lietuvoje.
Ambasada teigia gavusi 972 lenkiškų mokyklų moksleivių tėvų
paraiškas.
„Nusprendėme skirti finansinę paramą, kurią gavę tėvai
galės nupirkti papildomas edukacines prekes, kurios būtų skirtos
vaiko mokslui. Tai galėtų būti knygos, vadovėliai, netgi
edukacinės išvykos ar rūbai tam, kad vaiką paruoštų mokyklai“, -
BNS sakė Lenkijos ambasados ministras patarėjas Stanislawas Kargulas.
Tačiau diplomatas pripažino, kad tėvai gautus pinigus iš
esmės gali leisti kaip nori.
Šios išmokos yra Lenkijos švietimo ir užsienio reikalų
ministerijos programos dalis, kuria remiamos lenkiškos mokyklos.
Lietuvoje tokia paramos forma sulaukė prieštaringų vertinimų,
žiniasklaidoje būta pranešimų, kad 1000 zlotų už vaikų
pervedimą iš lietuviškos į lenkišką mokyklą moksleivių tėvams
siūlo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai.
Lenkų nacionalistai rengiasi protestui
Lenkų nacionalistų partija Suvereniteto gynimo lyga (LOS - Liga Obrony Suwerennosci) paskelbė rengianti piketus Lietuvoje gyvenančių lenkų teisėms apginti.
Šią savaitę bus piketuojama Krokuvoje, Gdanske, Katovicuose ir Varšuvoje.
Į piketus kviečiančiame LOS plakate Lenkijos teritorija nudažyta lietuviškos trispalvės spalvomis, lietuviškas Vytis puola Lenkijos herbo erelį, o šūkis ragina: „Lietuviai! Šalin rankas nuo lenkų vaikų!“.
LOS nėra parlamentinė partija, tačiau dalyvavo pastaruosiuose rinkimuose.
Kviesdama į piketus, LOS ragina apginti tariamai diskriminuojamos lenkų tautinės mažumos Lietuvoje teises.
Pareiškime teigiama, kad pastaruoju metu nuolat blogėja lenkų tautinės mažumos Lietuvoje padėtis, ir lenkai pradėti diskriminuoti iš karto, kai tik Lietuva atgavo nepriklausomybę.
Pasak LOS, Lenkijos nuolaidžiavimo Lietuvai politika lėmė nacionalizmo augimą šioje šalyje, neigiamą nusistatymą prieš Lenkiją ir lenkus, jų pagrindinių žmogaus teisių laužymą ir požiūrį į lenkus kaip antrarūšius piliečius.
Pareiškime taip pat teigiama, kad Lenkijos ir Lietuvos santykių gaisrą pakurstė Lietuvos Seimo priimtas naujas Švietimo įstatymas, kuris stipriai pablogino tautinių mažumų mokyklinio švietimo sąlygas.
Tačiau, kaip teigiama pareiškime, tai esanti tik aisbergo viršūnė, nes lenkų diskriminavimas pasireiškia plačiau: nesuteikiant jiems teisės turėti dvigubą pilietybę, draudžiant vartoti lenkų kalbą kaip antrą vietinę kalbą valdžios institucijose, neleidžiant rašyti vardų ir pavardžių lenkiška forma bei uždraudžiant naudoti dvikalbes lenteles su gatvių ir vietovių pavadinimais.
Tokia padėtis sukurta esą tik dėl to, kad būtų „apsunkintas lenkų gyvenimas ir kad jie būtų privesti asimiliuotis bei vegetuoti „įsčiose „motinos“ Lietuvos, faktiškai esančios pamote savo vaikams lenkams“.
„Jei bus ir toliau laužomos mūsų mažumos teisės, sieksime aštraus diplomatinio įsikišimo iš Lenkijos valdžios pusės, nes tik ryžtingas ir drąsus veikimas gali pagerinti mūsų tautiečių, kenčiančių nuo diskriminacijos, gyvenimo kokybę“, rašoma LOS praėjusią savaitę priimtame kreipimesi.