Tačiau, sprendžiant iš ką tik Vyriausybės patvirtinto kitų metų biudžeto pajamų planų, ji kupina optimizmo ir pasitikėjimo. Daromos prielaidos, kad šalies ekonomika ir toliau sėkmingai augs, o vidutinis darbo užmokestis didės beveik dvigubai (!) sparčiau, nei šiemet. Todėl planuojama, kad kitais metais, palyginti su šiais, pajamos į „Sodros“ biudžetą išaugs 7 proc., o į nacionalinį – beveik 10 procentų.
Iš šių skaičių ir prielaidų galima būtų spręsti, kad, Vyriausybės manymu, arba antrosios krizės bangos pasaulyje nebus, arba ji niekaip nepaveiks mūsų šalies ekonomikos ir biudžeto.
Todėl neaišku, ką iš tikrųjų apie pasaulio ir Lietuvos ekonomikos perspektyvas mano Vyriausybė ir ką reiškia toks biudžetas.
Tai, kad senatvės pensijos atstatomos į 2009 m. buvusį lygį, pagrįsta ir suprantama. Pensininkai, ypač tie, kurie gauna vieną pensiją ir nebeturi galimybių susirasti darbo Lietuvoje ar užsienyje, labiausiai nukentėjo.
Maisto ir komunalinių paslaugų kainos per trejus metus smarkiai išaugo, o šių žmonių pajamos sumažėjo. Netgi atstačius pensijas į buvusį lygį, jų perkamoji galia bus apčiuopiamai mažesnė, nei 2009 – krizės „piko“ - metais.
Tačiau labai abejotina, ar pagrįstas Vyriausybės siūlymas draudžiamąsias pajamas grąžinti į „iki krizės“ buvusį lygį, dėl ko daugiau negu 25 proc. išaugs minimalios ir maksimalios motinystės išmokos. Tai tikrai neatrodo apdairu ir socialiai teisinga, nes pensijos vidutiniškai padidės viso labo 5 procentais.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų misija neseniai paskelbė savo analizės ir rekomendacijų Lietuvos Vyriausybei ataskaitą. Joje valdžios atstovai įspėjami, kad šalies ekonomikos plėtros tempai kitais metais lėtės, o biudžeto deficitas tikriausiai sieks 4,5 proc. BVP, o ne 2,8 proc., ką biudžeto projekte planuoja Vyriausybė. Skirtumas – daugiau kaip 1,5 mlrd. litų.
Ką liudija toks skirtumas – didelį Vyriausybės pasitikėjimą savo jėgomis ir realias galimybes ištraukti dar vieną milijardą iš šešėlio?
Tačiau iki šiol neaišku, ar pavyks ištraukti pirmąjį milijardą šiemet. Be to, ketinama gauti pusę milijardo litų dividendų iš valstybės valdomų įmonių. Tai - dvylika kartų daugiau negu gauta šiemet.
Šių metų biudžeto įstatyme buvo numatyta, kad jeigu praėjus pirmajam ketvirčiui, biudžeto pajamų planas nebus vykdomas, biudžetas bus peržiūrėtas. Pamatysime, ar atsiras tokia sąlyga analogiškame kitų metų biudžeto įstatyme.
Tai padės suprasti, ką reiškia toks Vyriausybės patvirtintas 2012m. biudžeto projektas? Jos siekį tarptautinėms finansų institucijoms pademonstruoti ryžtą toliau mažinti biudžeto deficitą, kad už aukštas palūkanas galima būtų pasiskolinti dar kelis milijardus litų ir taip išgyventi iki rinkimų, ar atsakingą ir racionalų valstybės finansų valdymą.
Pabaigai lieka paminėti, kad kitų metų biudžeto projekte numatytos išlaidos palūkanoms už skolą mokėti siekia 2,1 mlrd. litų. Tai kiekvienam šalies gyventojui, įskaitant kūdikius, neįgaliuosius ir pensininkus kainuos maždaug po 700 litų. Šios išlaidos šalies biudžete per ketverius metus išaugo daugiau kaip 160 procentų.
Tai lyg ir neliudija didelio valstybės finansų valdymo racionalumo, ypatingai turint omenyje galimybę du ar tris kartus pigiau skolintis iš TVF.