Valstybės biudžeto projekte – dvidešimt metų kartojamos klaidos

Laura Čekanavičienė
Paskubomis Vyriausybės sukurptas kitų metų valstybės biudžetas antradienį pateko į Seimo rankas. Parlamentarai dvi savaites ruošiasi nagrinėti, ar pinigai išties tinkamai paskirstyti. Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas teigia, jog biudžetas – tik perskirto pinigų srautus, tačiau nėra orientuotas į tikslus ir grąžą. Toks pat, kaip ir visi buvę per visą atgautos nepriklausomybės laikotarpį.
Vyriausybė siūlo nurėžti 300 mln. litų Europos Sąjungos (ES) skiriamų lėšų įsisavinimo projektams.
Daugiau nuotraukų (1)
Bene daugiausia šurmulio sulaukė siekis sumažinti asignavimus ministerijoms. Septyni ministrai boikotavo menkesnį finansavimą ir viešai baiminosi, jog 3-4 proc. sumažėjusios įplaukos iš biudžeto labiausiai nuskriaus dirbančius. Premjerui nuraminus, jog pinigus galima taupyti ne tik mokytojų ar gydytojų sąskaita, priešininkai nutilo.
Tačiau K.Glavecko teigimu, šis biudžetas, kaip ir visi buvusieji, dar kartą įrodo, jog nesiorientuojama į ilgalaikius tikslus: „Biudžetas turi būti ne tik pajamų-išlaidų planas, tačiau ir skatinimo planas. Turi būti numatyta investicijų nauda ir galima grąža.“
Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, tai įrodo ministerijų prieštaravimas dėl sumenkusio finansavimo: „Visi asignavimų valdytojai – ministerijos ar kitos institucijos, prašo pinigų, tačiau prašydamos nepagrindžia, ko pasiekė, kad jų nusipelnytų. Tad padidinęs asignavimus vargu ar sulauksi didesnės grąžos. O patys vadai, ministrai būna atsakingi už savų interesų gynimą, nežiūri bendrų viešųjų reikalų svarbos.“
Nuplauks ES lėšos
Vyriausybė siūlo nurėžti 300 mln. litų Europos Sąjungos (ES) skiriamų lėšų įsisavinimo projektams. Šis siūlymas, K.Glavecko manymu, vienas didžiausių biudžeto trūkumų.
Su tuo sutinka ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius: „Tokiu atveju daugelis projektų, finansuojamų iš ES biudžeto, bus nukelti į kitus metus. Nebus įsisavinta laiku, nebus kapitalo grąžos, nedarbo problema vėl toliau tęsis. Manau, kaip tik vienas pagrindinių tikslų turėjo būti tinkamas ES lėšų panaudojimas.“
K.Glaveckas teigia, jog šį trūkumą buvo galima ištaisyti ministerijų sąskaita: „Kai kurioms ministerijoms asignavimų sumažinimas nebūtų buvęs žymus, tad šių institucijų sąskaita ir buvo galima išlaikyti kofinansavimą ES lėšoms.“
Tiesa, pati ES finansinė parama bus didesnė nei šiais metais – kitąmet numatoma virš 7 mlrd. litų.
Populizmui vietos neliks
A.Butkevičius teigė, jog socialdemokratams labiausiai užkliuvo pamiršti neįgalieji: „Neteisingas pasirinktas variantas su žmonėmis su negalia nuo vaikystės. Jiems taip pat buvo sumažintos pensijos, kaip ir pensinio amžiaus žmonėms, tačiau jų nėra ruošiamasi grąžinti į buvusį lygį. Manau, kad ir taip buvo neteisingas kelias mažinti pensijas, nes pažiūrėjus, kaip padidėjo kompensacijos už šildymą, tai taupymas ir išlaidos susibalansavo.“
Greičiausiai ši problema – viena nedaugelio iš žymesnių, kurią bus bandoma koreguoti. K.Glavecko teigimu, ruošdami biudžetą ikirinkiminio vajaus įsukti politikai įnirtingai nesieks savų tikslų. Nors Biudžeto ir finansų komisijos pirmininkas prisipažino sulaukęs nemažai prašymų skirti lėšų tam tikriems projektams, tačiau bus bandoma orientuotis į globalesnius siekius: „Šių dienų situacija gan sudėtinga. Korekcijos jokio ryškesnio rezultato neduotų. Žmonės nori einamųjų problemų sprendimo.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.