„Jaučiuosi pakankamai stiprus, ir užteks jėgų susikaupusias problemas spręsti (...). Kas mane veda į šį postą? Tai noras spręsti tas problemas, kurias per gana ilgą laiką matau dirbdamas žemiausioje prokuratūros grandyje - apylinkės prokuratūroje“, - pernai gegužę žurnalistams po susitikimo su prezidente sakė D.Valys.
Visą savo karjerą Akmenės teisėsaugoje dirbęs D.Valys aiškino sieksiąs savo autoritetą suformuoti darbais, idėjomis ir pasiryžimu.
39 metų A.Valys yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Akmenės rajono prokuratūrai jis vadovavo nuo 2001 metų gruodžio. Prieš tai kelerius metus A.Valys dirbo eiliniu šios prokuratūros prokuroru. Prieš tapdamas prokuroru A.Valys dirbo Akmenės rajono policijos komisariate tardytoju.
2010 metų birželio pradžioje Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį vienbalsiai pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirinktam kandidatui į generalinius prokurorus, nors kai kurie parlamentarai neslėpė abejonių dėl Akmenės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro Dariaus Valio kompetencijos vadovauti visai prokuratūros sistemai.
Seimas šaipėsi
Prieš balsavimą dėl D.Valio Seimo posėdyje vykusių diskusijų metu nė vienas politikas nedrįso atvirai demonstruoti savo nepasitenkinimo prezidentės siūlomu kandidatu. Dauguma frakcijų vadovų ir eilinių Seimo narių gyrė prezidentės pasirinkimą ir žarstė pagyras kandidatui.
Tiesa, kai kurie politikai net nesugebėjo teisingai ištarti kandidato pavardės.
Tačiau tai netrukdė jiems tikinti, jog būsimasis generalinis prokuroras nėra ir net norėdamas negalėjo būti susijęs su kokiomis nors šešėlinėmis jėgomis ir įtaka – pirmiausia todėl, kad yra iš tolimos ir tykios provincijos.
Be to, politikai aiškino, kad per susitikimus su frakcijomis bent jau iš išvaizdos D.Valys darė įspūdį – atrodė dalykiškas ir ryžtingas.
Tačiau užkulisiuose politikai dažniausiai tik traukė pečiais ir atvirai šaipėsi iš būsimojo generalinio prokuroro.
Net kai kurie valdančiųjų partijų lyderiai savo įspūdį apie D.Valį dažniausiai apibūdindavo lakoniškai: „Skystas.“
Politikai prognozavo, jog D.Valys greičiausiai bus tik klusnus prezidentės ir šiuo metu įtakingiausių politinių bei finansinių grupuočių įrankis. „Pirmasis ir pagrindinis jo uždavinys, aišku, bus masiniai valymai. Tam šis prokuroras ir pastatytas, kad jį į šį postą stumiantys veikėjai galėtų panerti jo rankas iki alkūnių į kraują“, – „Lietuvos rytui“ vaizdingai prognozavo vienas ministras.
Politikai atvirai šaipėsi iš savo pačių viešai dėstyto argumento, jog D.Valys yra labai tyras būtent todėl, kad gyveno užkampyje. „Juk provincijoje teisėsaugos, verslo ir politinės viršūnėlės susipynusios įvairiais ryšiais taip, kaip nėra jokiame didmiestyje“, – pripažino kai kurie Seimo nariai.
Prokuroras prekiavo akcijomis ir ujo pavaldinius
Vos tapęs generaliniu prokuroru D.Valys nurodė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl savo pavaldinių Rolando Tilindžio ir Algimanto Kliunkos, nes jie pavėluotai deklaravo pajamas, gautas pagal autorines sutartis su Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Tačiau pasirodo, kad beveik tuo pat metu pats D.Valys atliko sandorius su vertybiniais popieriais, bet jų taip pat laiku nedeklaravo.
2009-ųjų pabaigoje, kai R.Tilindis ir A.Kliunka už Europos Sąjungos lėšas rengė programą, kaip padėti Azerbaidžanui kovoti su korupcija, tuometis Naujosios Akmenės prokuratūros vadovas D.Valys prekiavo akcijų biržoje.
2009 metų gruodį jis nupirko įvairių bendrovių akcijų už beveik 75 tūkstančius litų. Vertybinius popierius prokuroras įsigijo per užsienio kompaniją „Interactive Brokers”.
Dar po kelių mėnesių D.Valys sudarė šiek tiek mažesnį sandorį – per Ūkio banką Lietuvos vertybinių popierių biržoje įsigijo mūsų šalies įmonių akcijų.
Būtent dėl pastarojo sandorio generalinis prokuroras pateko į dviprasmišką padėtį – akcijų pirkimą jis deklaravo gerokai pavėlavęs ir taip pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Pagal šį įstatymą, pareigūnai privalo per 30 dienų deklaruoti kiekvieną sandorį, kuris viršija dvidešimt minimalių gyvenimo lygių sumą.
Už tokį pažeidimą numatomos įvairios nuobaudos. Dažniausiai yra skiriamas draudimas vienus metus kilti karjeros laiptais.
Tačiau D.Valio karjera ne tik nebuvo pristabdyta – iš kelis pavaldinius turėjusio Naujosios Akmenės prokuratūros vadovo posto jis persėdo į šalies generalinio prokuroro kėdę.
Vos tik tapęs generaliniu prokuroru D.Valys ėmė persekioti sau neįtinkančius pavaldinius būtent už tokį patį pažeidimą, kokį padarė pats.
Praėjusių metų gruodžio 10 dieną D.Valio įsakymu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl R.Tilindžio ir A.Kliunkos – pareigūnai buvo kaltinami, kad laiku nedeklaravo pajamų už autorines sutartis.
Generalinės prokuratūros komisija konstatavo, kad A.Kliunka ir R.Tilindis padarė pažeidimą, ir medžiagą perdavė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
Sausio 11-ąją ši komisija konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai iš tiesų buvo padaryti.
Savo kaltę pripažinęs ir dėl to apgailestavęs R.Tilindis vienus metus neteko teisės būti skatinamas ir perkeliamas į aukštesnes pareigas, o A.Kliunką uždrausta trejus metus priimti į valstybės tarnybą.
Tuo tarpu beveik tuo pat metu akcijų pirkęs ir jų laiku nedeklaravęs generalinis prokuroras nebuvo nubaustas. Nėra D.Valys nubaustas ir už kitą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimą.
Pranešęs apie A.Kliunkos ir R.Tilindžio laiku nedeklaruotus sandorius, generalinis prokuroras nuo VTEK nuslėpė, kad tokį pat pažeidimą padarė ir į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovo postą jo stumtas Irmantas Mikelionis bei dar keli prokurorai.
Įstatymas įpareigoja įstaigos vadovus apie visus pažeidimus padariusius pavaldinius informuoti VTEK.
Asmeniui, kuris to nepadaro, yra taikomos sankcijos.
Sužinoję apie generalinio prokuroro aistrą prekiauti biržoje dažnai net naktimis dirbantys pavaldiniai stebėjosi, kad jų viršininkas turi laiko ir pinigų spekuliuoti. Pareigūnai šmaikštavo, kad visiems būtų geriau, jei D.Valys būtų paskirtas ne prokuratūros, o Lietuvos banko vadovu – ir finansus išmano, ir klusniai vykdo visas valstybės vadovų užmačias.
O pats D.Valys dėl prekybos vertybiniais popieriais ir laiku nedeklaruotų sandorių problemos nematė. Jis teigė, kad laiku užpildyti deklaraciją pavėlavo dėl šeiminių ir darbo rūpesčių, mat tuo metu teko apsispręsti dėl siūlomų pareigų.
„Maždaug mėnesiu buvo pavėluota deklaruoti sandorį, sudarytą 4 tūkstančių sumai. Tai buvo maždaug prieš metus, kai reikėjo apsispręsti dėl siūlomų pareigų, vaikai keitė mokyklą, žmona prarado darbą, visi kraustėmės į Vilnių. Tokiomis aplinkybėmis tas deklaravimo terminas iš tiesų buvo praleistas.
Vėliau tą sandorį deklaravau. Bet tai negalėjo sukelti ir nesukėlė jokio konflikto, nes mano turėtų įmonės akcijų atžvilgiu nepriiminėjau jokių procesinių sprendimų“, - teisinosi D.Valys.
„Lietuvos įmonių akcijų įsigijau už 28 tūkstančius litų. Tai buvo ilgalaikė, planuota investicija. Per užsienio brokerių kompaniją sudarytas sandoris buvo susijęs su investiciniais fondais, o ne kokiomis nors konkrečiomis įmonėmis“, - sakė prokuroras.
Anot pareigūno, pastaruosius metus jis dirbo po 12 valandų per dieną, todėl neturėjo laiko jokiai prekybai. Jis naudojosi konsultantų paslaugomis: „Kai kas man pataria. Ir darau tuos sandorius tiesiogiai, o ne per tarpininkus – bankus Lietuvoje“. Pasak D.Valio iš viso į akcijas jis yra investavęs iki 100 tūkstančių litų.
Šiemet rugsėjį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nutraukė gegužę pradėtą tyrimą dėl generalinio prokuroro D.Valio veiksmų prekiaujant akcijomis.
Per tyrimą VTEK nustatė, kad D.Valys nuo 2008 metų gruodžio 15 dienos iki 2011 metų kovo 28 dienos iš viso deklaravo 14 pirkimo-pardavimo sandorių, 13 iš jų, sprendžiant iš tyrimo metu surinktos medžiagos, buvo deklaruoti laiku.
Vienas sandoris - vertybinių popierių pirkimas, kurio vertė siekia per 4 tūkst. litų, tarpininkaujant bankui buvo deklaruotas vieną mėnesį pavėlavus, nesilaikant įstatyme numatyto termino.
Skandalas dėl automobilio
Prokuratūros pertvarką paskelbęs D.Valys gyrėsi, kad sutaupys daug mokesčių mokėtojų pinigų – įstaigą optimizuojant, iš darbo atleidžiami vertėjai, valytojai, vairuotojai. Bet, kaip paaiškėjo, iš savo pavaldinių tarnybinius automobilius atėmusį D.Valį į darbą vežiojo „neoptimizuotas” Generalinės prokuratūros vairuotojas, ir dar savo asmeniniu automobiliu.
Paaiškėjus šioms aplinkybėms aukštas pareigūnas viešai nesiteikė paaiškinti, ar jis moka vairuotojui už darbą, degalus, automobilio priežiūrą, ar pavaldinys D.Valį vežioja neatlygintinai.
Prieštaringai vertinamas D.Valio važinėjimasis – ne vienintelis dalykas, dėl kurio prokurorų profesinė sąjunga kibo į atlapus savo vadovybei.
Prokurorai kritikuoja ne tik jau pradėtą pertvarką, bet ir iš Prezidentūros į Seimą nuleistas Prokuratūros įstatymo pataisas, kurios turėtų tą reformą teisiškai įtvirtinti.
„Projektas parengtas neprofesionaliai ir skubotai, turint tikslą kuo greičiau įvesti autoritarinį generalinio prokuroro režimą, dezorganizuoti prokuratūros darbą, paverčiant prokurorus klusniais vykdytojais diktatoriaus rankose”, – savo išvadoje rašo prokurorai.
Profesinių sąjungų parengtuose ir įvairioms institucijoms adresuotuose dokumentuose, be kita ko, teigiama, kad D.Valys paaukština prokurorus nesivadovaudamas specialios atrankos komisijos išvadomis, bet šalina iš postų jam nelojalius pavaldinius.
D.Valys išleido įsakymą, kuriame rekomendavo nevykdyti savo paties ankstesnio nurodymo perkelti į kitas pareigas iš darbo atleidžiamus samdomus prokuratūros darbuotojus – kurjerius, valytojus, ūkvedžius, vairuotojus.
Kartu prokuratūros vadovas nurodo pirkti privačias paslaugas – net jei jų kaina „nežymiai” viršytų nuolatiniams darbuotojams skiriamas lėšas.
Pinigų generalinis prokuroras, pasirodo, nešykštėjo ir jam ištikimiems pavaldiniams pamaloninti. Pavyzdžiui, kai kuriems Klaipėdos miesto apylinkės ir Šiaulių apygardos prokuratūrų prokurorams D.Valys savo įsakymu neseniai suteikė pirmąją kvalifikacinę klasę.
Sutapimas: būtent šių prokuratūrų pareigūnai neprisijungė prie prokurorų profesinės sąjungos veiklos.
Kas mokės kompensacijas?
Prieš generalinį prokurorą šiomis dienomis kyla ir į jo vadinamosios reorganizacijos mėsmalę patekę pareigūnai.
Iš Generalinės prokuratūros į Vilniaus apygardos prokuratūrą perkeltas Kęstutis Vagneris dar prieš kelias dienas įspėjo D.Valį, kad už neteisėtai vykdomą reorganizaciją ir prokurorų atleidinėjamą kažkam reikės papurtyti kišenes.
Įsiprašęs į Generalinės prokuratūros kolegijos posėdį, kuriame D.Valys guodėsi, kad trūksta pinigų algoms mokėti, K.Vagneris paprašė žodžio.
Pareiškęs, kad jau kreipėsi į teismą dėl neteisėto atleidimo ir kad taip ketina padaryti dar keli prokurorai, K.Vagneris generalinio prokuroro tiesiai paklausė: „Tai ar jūs mokėsite iš savo kišenės, jeigu teismai patenkins mūsų ieškinius?”
K.Vagneris iš Generalinės prokuratūros valdymo skyriaus prokuroro pareigų buvo atleistas sausį – iškart po to, kai informavo D.Valį apie vilkinamą Sausio 13-osios bylos tyrimą bei dingusius kai kuriuos dokumentus.
Po atleidimo pareigūnas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, reikalaudamas grąžinti į buvusias arba lygiavertes pareigas Generalinėje prokuratūroje bei atlyginti žalą.
Savo ieškinyje K.Vagneris tvirtina, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas.
Norėdamas tai įrodyti, prokuroras prasidėjusiame teismo procese pareikalavo, kad būtų iškviestas D.Valys, buvęs jo pavaduotojas Tomas Staniulis ir personalo skyriaus vyriausioji prokurorė Danutė Blažienė.
Vėliau į teismą dėl neteisėto atleidimo kreipėsi taip pat į Vilniaus apygardos prokuratūrą iš Generalinės prokuratūros informacijos saugumo ir operatyvinės veiklos kontrolės skyriaus perkelta Ona Rojutė.
Ši pareigūnė buvo pažeminta pareigomis iškart po to, kai generaliniam prokurorui parašė tarnybinį raštą apie šiurkščius pažeidimus – į darbą šiame slapčiausiame prokuratūros skyriuje buvo priimta specialistė, kuri neturi teisės susipažinti su slapta informacija.
Užuot pradėjęs dėl šio pranešimo tarnybinį patikrinimą ar net ikiteisminį tyrimą, jis pasielgė kitaip – O.Rojutė buvo atleista iš pareigų.
Gyrėsi sutaupęs
Per spaudos konferenciją vasarą 39 metų Darius Valys dalijosi įspūdžiais, kuriuos sukaupė per Generalinio prokuroro poste praleistus vienerius metus. Tada žurnalistams jis prisipažino, kad jaučiasi vienas mūšio lauke. Savo didžiausiu nuopelnu D.Valys įvardijo prokuratūros reformą, nes per 17 metų šioje sistemoje jis nebuvo pastebėjęs jokių pokyčių: „Daug kas sako, kad niekas nepasikeis ir dabar, bet tarp dabartinės sistemos ir to, kas bus, aš matau didžiulį skirtumą.”
Tačiau Generalinis prokuroras apgailestavo, jog reformai trūksta apygardų ir apylinkių prokuratūrų vadovų pritarimo bei iniciatyvos. Vyriausieji prokurorai esą laikosi įsikibę savo postų.
Naujoji reforma numato, kad penkerių metų kadenciją baigę vyriausieji prokurorai bus perkelti į kitas pareigas.
„Aš pats devynerius metus vadovavau nedidelei Akmenės prokuratūrai ir įsitikinau, jog užtenka net penkerių metų, kad pareigūnas realizuotų save ir pereitų į kitą darbo vietą”, – kalbėjo generalinis prokuroras. Apylinkių ir apygardų prokuratūras, kurioms daug metų vadovauja nekeičiami prokurorai, D.Valys vadino karalystėmis.
Nutaręs panaikinti vyriausiųjų prokurorų vairuotojų etatus jis dėl to išgirsta priekaištų per kiekvieną prokurorų susitikimą.
„Kai kurie vadovai niekaip negali susitaikyti su mintimi, kad liks be vairuotojo, kuris jį vežiojo 18 metų”, – kalbėjo D.Valys.
Prokuratūros vadovas birželį teigė, kad panaikinus vairuotojų, apsaugininkų ir kompiuterių specialistų etatus jau pavyko sutaupyti 3 milijonus litų. Jie bus skirti skatinti gerai dirbančius prokurorus. Planuojama sumažinti skirtumus tarp didmiesčiuose ir rajonuose dirbančių prokurorų atlyginimų, nors pareigūnai tvirtina, jog jų darbo krūvis labai skirtingas.