Lietuvos pilietybės reikalavimą numatoma panaikinti ES šalių,
Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių Islandijos,
Norvegijos ir Lichtenšteino bei Šveicarijos piliečiams.
Pakeitimus Vyriausybė numato aptarti posėdyje trečiadienį.
Įstatymų pataisas, kurioms bus reikalingas ir Seimo pritarimas,
Teisingumo ministerija parengė, kai Europos Sąjungos Teisingumo
Teismas (ESTT) bylose prieš kelias kitas šalis pripažino
nacionalinės pilietybės reikalavimą notarams pažeidžiančiu
įsisteigimo laisvę.
Pasak Teisingumo ministerijos, įgyvendinus pakeitimus Europos
Komisija Lietuvos atžvilgiu turėtų nutraukti pradėtą pažeidimo
procedūrą ir Lietuva išvengs bylos ESTT.
Europos Komisija pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl
pilietybės reikalavimo taikymo notarams pradėjo 2006 metais. Jos
manymu, nuostata, įtvirtinanti, kad notaru gali tapti tik Lietuvos
pilietis, prieštarauja Europos Bendrijų sutarties punktams dėl
įsisteigimo laisvės ir nėra pateisinama išimtimi dėl įsisteigimo
laisvės netaikymo veiklai, kuri susijusi, nors ir laikinai, su
viešosios valdžios funkcijų vykdymu.
TM teigia, kad Lietuva savo ruožtu laikėsi pozicijos, jog notaro
veikla yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su viešosios valdžios
funkcijų vykdymu, tačiau 2011 metų gegužę ESTT minėtos komisijos
bylose prieš Belgiją, Prancūziją, Liuksemburgą, Portugaliją,
Austriją, Vokietiją ir Graikiją konstatavo, kad valstybės narės
negali asmenims, kurie nori pasinaudoti įsisteigimo laisve, savo
teisės aktuose numatyti kitokias veiklos vykdymo sąlygas nei tos,
kurios nustatytos jų pačių piliečiams.
ESTT pripažino, kad notarų veikla neatitinka viešosios
valdžios funkcijų, taigi paneigė vieną iš svarbiausių
argumentų, kuriuo rėmėsi ir Lietuva, gindama poziciją, kad notaru
Lietuvoje gali būti tik jos pilietybę turintis asmuo, pažymi TM.