Žemėtvarkininkai dvejus metus šokdina ukmergiškį (nuotraukos)

„Jei būčiau žinojęs, kokius kryžiaus kelius teks nueiti ir su kokiu valdininkų abejingumu bei nepagarba susidurti, tikrai niekada nebūčiau pirkęs to statinio.

Vis dažniau pamąstau, jog ilgametis mano darbas po reaktoriumi dabar jau uždarytoje Ignalinos atominėje elektrinėje mažiau pakenkė sveikatai nei kova su vieninga korumpuota valdininkų armija“, - sakė Veprių miestelyje gyvenantis 65 metų L.Butėnas.

Norėdamas, kad sūnus Raimondas turėtų savo būstą, 2009 metais L.Butėnas už 10 tūkst. litų nupirko Vepriuose esantį neveikiantį pieno supirkimo punktą.

40 kvadratinių metrų ploto statinys priklausė bendrovei „Rokiškio sūris“, jo eksploatacijai buvo suformuotas 2,7 a žemės sklypas, kurį bendrovė nuomojosi iš valstybės.

„Pirmieji norai buvo pakeisti pastato paskirtį iš komercinės į gyvenamąją ir išsinuomoti žemės.

Gyventi net neturint kiemo nepriimtina, statinys juk neturi žemės, išskyrus esančią po namuku“, - kalbėjo vepriškis.

Statinio pavadinimo keitimas užtruko pusantrų metų ir kainavo 1,5 tūkst. litų.

Pasak pašnekovo, su statinio pirkimo dokumentais gauti jo išmatavimai brėžinuke netiko, tad teko matuoti iš naujo, o tai atlikę trys specialistai už savo darbą pasiėmė po 500 litų.

Kai kuklus, beveik pačiame miestelio viduryje prieš daugiau nei 25 metus pastatytas pastatas su keturiomis sienomis ir pertvara šių metų gegužę pagaliau tapo gyvenamu, L.Butėnas atskubėjo pas rajono žemėtvarkos tarnybos vedėją Laimutę Vilimienę, nekart tvirtinusią, kad žemės kiemui išnuomos, kai tik bus pakeista statinio paskirtis.

„Iki tol žadėjusi išskirti žemės, kiek tik norėsiu, pradėjo kalbėti kitaip: „Išskirsim, bet teks mokėti ministerijai, reikės atsilyginti, nes tai daryti teks nelegaliai.“

Kai pareiškiau, kad jokio „mandagumo mokesčio“ ministerijai nemokėsiu, jog ir 2 tūkst. litų man yra dideli pinigai, buvo atsakyta, kad kur besikreipčiau - niekas nepadės“, - tvirtino L.Butėnas.

Ir L.Vilimienė buvo teisi. Siekdamas gauti nors kiemą ar daržo lysvę prie nuosavo namo, L.Butėnas įsisuko į nesibaigiančią susirašinėjimų karuselę su įvairiomis valdžios institucijomis.

Ukmergiškis visų valdininkų prašė nurodyti jam įstatymą ar jo punktą, draudžiantį žmogui turėti namų valdą prie gyvenamojo namo.

„Nė vienas man neatsakė į šį klausimą. Nes nėra tokio įstatymo.

Gautuose atsakymuose - taip viskas pinta - perpinta, cituojami ilgiausi supainioti įstatymai ir teisės aktai, kad prasčiokas nesuprastų, o protingas - tingėtų skaityti ir gilintis“, - sakė vyras.

Iš jų paaiškėjo, jog L.Butėnas negali taip paprastai imti ir nusipirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės namo kiemui.

Pradedant Ukmergės žemėtvarkos skyriaus vedėja L.Vilimiene ir baigiant žemės ūkio ministerijos klerkais visi dėstė, jog L.Butėnui „naujas kitos paskirties žemės sklypas be aukciono gali būti parduotas arba išnuomotas tik tuo atveju, jei jis traktuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas, kitais atvejais - tik aukciono tvarka:

„Kaip matyti iš jūsų pateiktų nuotraukų bei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio, jūsų pageidaujamas įsigyti papildomas žemės plotas ribojasi su keliu, todėl negali būti laikomas kaip įsiterpęs žemės sklypas.

Tad suformuoti valstybinį žemės plotą, esantį šalia naudojamo žemės sklypo, kur yra jums priklausantis statinys, ir jį parduoti ar išnuomoti be aukciono nėra teisinio pagrindo.“ 

„Kiek Lietuvoje namukų, prie kurių yra kelias? Daugybė. Ir nieko, visi turi kiemus, daržus.

Kiek galime būti kvailinami, kad prie namo esantis kelias trukdo skirti žemės namų valdai?

Ir apskritai mes į jokias įsiterpusias žemes nepretenduojame, o tik norime turėti nors kiemą prie nuosavo namuko“, - piktinosi L.Butėnas.

„Labai norėjom jam padėti geranoriškai.

Jis visur prašo padidinti sklypą, nes turimas yra per mažas.

Mes patarėme jam pasikeisti pastato ir žemės sklypo paskirtį. Po to galvosime, ką toliau daryti.

Nesuprantu, kodėl jis delsia pakeisti sklypo paskirtį? Įstatymai reikalauja tam parengti detalųjį planą.

Nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį bus galima tada, kai žemė atitiks pastato paskirtį, kitaip neturime pagrindo išregistruoti to sklypo“, - kalbėjo L.Vilimienė.

Priminus, kad detalus planas kainuoja 5-7 tūkst. litų ir kad niekas L.Butėnui neduoda garantijų, kad po to jam bus skirtas žemės sklypas, L.Vilimienė neslėpė nuostabos: „Ar tai jam per brangu 5 tūkstančiai? Tiek prašo?“

35 metus Ukmergės žemėtvarkos skyriui vadovaujanti L.Vilimienė paneigė L.Butėno mestus kaltinimus, kad ji reikalavusi iš jo kyšio.

„Kiek metų dirbu, pirmą kartą sutinku tokį žmogų.

L.Butėnas man grasino susidoroti, visokiais žodžiais išvadino, nekultūringo žmogaus žargonu kalbėjo.

Ketinau net kreiptis dėl to į teisėsaugą“, - teigė valdininkė.

Ukmergės rajono savivaldybės vyriausias architektas Arvydas Džiugas mato paprastą šios problemos sprendimo būdą - naikinti seną valstybinės žemės nuomos sutartį ir prie pastato formuoti naują sklypą namų valdai.

„Kuo remiantis reikalaujama daryti detalųjį planą? Juk kaimo teritorijose vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai - projektai, kurie yra daug paprastesni, greičiau padaromi ir dešimt kartų pigesni už detaliuosius.

Kuo čia dėtas įsiterpęs sklypas? Žmogus juk nori iš naujo suformuoti namų valdą, o ne padidinti turimą sklypą“, - teigė A.Džiugas.

„Aš neprieštarauju, gali tas žmogus imti visą tą laisvą žemės plotą su ten esančia bala.

Tegul tvarkosi. Nuo to tik bus gražesni Vepriai.

Tas sklypas niekam netrukdo, niekam nepriklauso ir nepretenduoja į visuomenės poreikiams skirtų kategoriją“, - tvirtino Veprių seniūnė Dalė Urbonienė.

Jai nesuprantama, kodėl taip ilgai žemėtvarkininkai vilkina šios problemos sprendimą.

Negi piktybiškai žmogui neduoda laisvos valstybinės žemės?

„Tokie dalykai bet kurį išvestų iš kantrybės.

Aš, aišku, neturiu teisės kritikuoti žemėtvarkininkų darbo, nes jo neišmanau. Matyt, yra tokių darbų, kurių neįmanoma greit padaryti.

Tačiau jei man, kaip seniūnei, reikėtų spręsti tokį klausimą, mesčiau viską, dirbčiau naktimis, bet žmogui pasistengčiau kuo greičiau padėti“, - kalbėjo D.Urbonienė.

Seniūnė pastebėjo, kad šalyje vykstanti žemės reforma būtų kur kas skaidresnė ir sklandesnė, jei ją vykdytų savivaldybės, o ne žemėtvarkos tarnybos, per tą laiką jau užsitarnavusios negražų vardą.

Loreta Dovidauskienė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė:

„Pilietis L.Butėnas, pirkdamas pastatą (buvusį pieno supirkimo punktą), žinojo, kokio dydžio ir kokios paskirties šio pastato eksploatacijai yra suformuotas žemės sklypas.

Valstybinė žemė gali būti parduodama arba išnuomojama tik vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, pagal kurias Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribos bei pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiami tik parengus teritorijų planavimo dokumentą, šiuo atveju - detalųjį planą.

Nauji kitos paskirties valstybiniai žemės sklypai gali būti parduodami arba išnuomojami tik aukciono būdu.

Teisės aktai nenumato galimybės išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų, nutraukus nuomos sutartį. Todėl galimybės formuoti naują žemės sklypą namų valdai nėra. Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų ribos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti keičiamos tik parengus teritorijų planavimo dokumentą.

L.Butėnas, siekdamas pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą, turi parengti detalųjį planą, tačiau teisinio pagrindo padidinti jam suformuoto žemės sklypo plotą laisvos valstybinės žemės sąskaita nėra.“