Tai ji pareiškė Prezidentūroje ketvirtadienį vykusioje
apskritojo stalo diskusijoje „Visuomenės atstovų dalyvavimas vykdant
teisingumą“. Prezidentė taip pat teigė, kad ministerijos parengta
visuomenės apklausa dėl tarėjų yra neprofesionali.
„Iš tų klausimų ir formuluočių klausimų, kurie yra
primityvūs ir neprofesionalūs, darant iš tūkstančio žmonių
reprezentatyvią apklausą su tokiais klausimais gausi tai, ko klausi.
Todėl šiandien ir prasideda forumas. Todėl, kad pateiktas įstatymo
projektas yra vienpusiškas, siauras ir be diskusijų parengtas bei
profesionalumo prasme nykokas“, - sakė šalies vadovė.
Vėliau patikslinta, kad ministerija parengė ne įstatymų
pataisas, o tik apibendrino pasiūlymus.
„Aišku, pirmiausia yra apsisprendimas, ar apskritai tarėjų
reikia. Mūsų nuomone, tai nebediskutuotinas klausimas. Tarėjų
reikia ir dabar klausimas - kokių. Diskutuojant tiek su
mokslininkais, tiek su teisėjais ir panašiai, buvo tiesiog bandyta
atsakyti į tą klausimą ir buvo prieitos tam tikros išvados ir jos
buvo pabandytos išdėstyti teisine kalba bandant tikrai labai laisvai
improvizuoti“, - BNS aiškino teisingumo viceministras Tomas
Vaitkevičius.
Pasak prezidentės, Teisingumo ministerija parengtuose
pasiūlymuose atspindėjo savo nuomonę ir „skubotai padarė
apklausą, kad pagrįstų savo poziciją“.
Prezidentės teigimu, teismų sistemą „į kurią nors pusę
keisti matyt verta, nes žmonių pasitikėjimas teismais rodo, kad
taip gyventi ilgai tikrai negalėsime“, todėl ji pakvietė diskusijos
dalyvius bendradarbiauti rengiant teismų pertvarkos koncepciją ir
sakė inicijuosianti tam darbo grupę.
T.Vaitkevičius savo ruožtu pažymėjo, kad reikia nustoti
diskutuoti dėl paties tarėjų instituto reikalingumo ir pradėti
spręsti konkretesnius klausimus
Spalį ministerijos užsakymu atlikta visuomenės apklausa, kurią
vykdė bendrovė „Vilmorus“, parodė, kad 35 proc. respondentų
sutiktų, kad nagrinėjant jų bylą teisme kartu su teisėju
dalyvautų visuomenės atstovai, beveik 12 proc. su tuo sutiktų tik
tada, jei visuomenės atstovai turėtų patariamojo balso teisę,
daugaiu kaip 6 proc. sutiktų tik tada, jeigu visuomenės atstovai
turėtų sprendžiamojo balso teisę kartu su teisėju. 20 proc.
apklaustųjų nesutiktų su visuomenės dalyvavimu.