Interviu BNS premjeras tvirtino, kad apie didesnį gynybos
finansavimą leidžia kalbėti papildomos investicijos į Viešojo
saugumo tarnybos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų
karinį rengimą. Rodant visą gynybos finansavimą, šios išlaidos
būtų sumuojamos prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžeto.
Vyriausybė skaičiuoja, kad kitąmet Lietuva gynybai skirs
0,95-0,97 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors absoliučiais
skaičiais nepakitę asignavimai KAM, augant ekonomikai, mažės iki
0,75 proc. BVP.
Pastaruoju metu prieštaringų vertinimų sulaukė prezidentės
Dalios Grybauskaitės teiginiai, esą „Lietuva visus šiuos metus
skyrė gerokai daugiau negu 1 proc. krašto gynybai“, o šalis
tariamai nėra įsipareigojusi NATO siekti gynybos finansavimo
didinimo iki 2 proc.
A.Kubilius interviu pabrėžė, kad 2 proc. išlieka Lietuvos
tikslu ilgalaikėje perspektyvoje ir svarstė, kad prezidentė galbūt
nežinojo tikslių skaičių.
- Kokia yra oficiali Vyriausybės pozicija - kokią dalį BVP gynybos išlaidoms Lietuva skiria ir ketina skirti ateityje?
- Labai teisingai klausiate - kokią dalį skiriame gynybai.
Reikia nepainioti sąvokų - gynybos biudžetas ir KAM biudžetas.
Šis skirtumas yra ir šiemet patvirtintoje Valstybės ginkluotos
gynybos koncepcijoje. Pagal ją, įvedus karo padėtį, agresijos metu
ginkluotosioms pajėgoms taip pat priskiriama VSAT ir VST.
Siekiame, kad šios dvi struktūros būtų pasirengusios
įgyvendinti iškeltus uždavinius. Todėl svarstydami gynybos
biudžetą, skaičiuojame kariuomenės biudžetą, VST biudžetą ir
VSAT biudžetą. Pagal dabar svarstomą biudžeto projektą ir
BVP projekcijas, kitąmet gynybai skirsime 0,95-0,97 proc. BVP.
KAM biudžetas lieka, deja, toks pat, koks buvo šiemet.
Iššūkius matome ir ieškome būdų, kaip padėti spręsti
kariuomenei finansines problemas. Todėl nusprendėme panaudoti 50
mln. litų ES lėšų įsigyti sraigtasparnius įvairiems tikslams,
taip pat ir susijusiems su krašto apsauga. Taip pat pavedėme iki
lapkričio 1 dienos KAM kartu su Finansų ir Ūkio ministerijomis
parengti pasiūlymus dėl krašto apsaugos sistemos nekilnojamojo
turto - turto atnaujinimo programų, viešojo ir privataus sektoriaus
partnerystės programų panaudojimo, pavyzdžiui, tobulinant Zoknių
oro uostą.
- Kaip vertinate prezidentės teiginį, kad Lietuva ir iki šiol skyrė gerokai daugiau nei 1 proc. BVP gynybai?
- Prezidentė pasakė svarbų dalyką, kad skaičiuodami gynybos
biudžetą, turime skaičiuoti ne tik KAM biudžetą, kariuomenės
biudžetą, bet ir papildomus dalykus.
Galbūt prezidentė dar tiksliai nežinojo tų skaičių. Iš
pradžių irgi galvojome, kad gali viršyti 1 procentą. O dar
tiksliau suskaičiavus išėjo 0,95 procento. Bet tai nepridėjus tų
50 mln. litų sraigtasparniams - jų neįtraukiame, nes jie yra ir
aplinkos apsaugos, gelbėjimo tikslams.
Turėtume suprasti kai kurių skaičiavimų viešoje erdvėje
skirtumų atsiradimo priežastis. Nuo 2004 metų Lietuva nemažai
diskutavo su NATO ekspertais, ne visada sutardama dėl NATO siūlomų
koncepcijų, kas yra NATO standartas kalbant apie karines pajėgas.
2004 metais NATO formulavo, kad karinės pajėgos turi būti
parengtos tarptautinėms NATO misijoms, ir tai yra pagrindinis
uždavinys. Dalyvavome tose diskusijose ir mes, kariuomenės vadas
generolas Jonas Kronkaitis aiškiai dėstė požiūrį, kad negalime
apsiriboti vien tik tokiu tikslų iškėlimu savo karinėms pajėgoms
- šalia to turi būti ir mūsų teritorinės gynybos prioritetai.
Šiuo požiūriu galbūt kai kurie skirtumai vertinimuose ir yra
likę.
VSAT turi apie 3,5 tūkst., VST - 900 personalo. Kalbant apie
teritorinės gynybos potencialią, nematyti rezervo ir neplanuoti jo
panaudojimo mums būtų neišmintinga.
- Kam apskritai reikalingas toks gynybos išlaidų perskaičiavimas ir naujas pateikimas viešojoje erdvėje? Ar taip tikitės sušvelninti NATO kritiką dėl nepakankamo finansavimo?
- Ne procentais mes ginsimės. Nors procentai padeda palyginti
vienus su kitais, bet mums labai svarbu racionaliai ir efektyviai
įgyvendinti ginkluotos gynybos koncepciją. Savo, kaip Vyriausybės
vadovo, matau labai didelę atsakomybę, kad turimą potencialią
būtume tinkamai parengę tokiam atvejui, kurio, tikėkime,
išvengsime. Todėl ir patvirtinome veiksmų planą, kokie turi būti
karinės taktikos mokymai.
Tuo pačiu turime racionaliai skaičiuoti, kokios lėšos
skiriamos gynybai ir patys savęs nemenkinti.
- Siekdama narystės NATO Lietuva irgi bandė „atrodyti geriau“, tačiau 2005 metais NATO ekspertai pareikalavo pasiaiškinti dėl nesusijusių išlaidų įtraukimo į pateikiamą gynybos finansavimą, ir išlaidų didinimo per kitas institucijas buvo atsisakyta. Ar Lietuva vėl neužlips ant to paties grėblio?
- Tai du skirtingi dalykai. Tikrai nepučiame jokių skaičių.
Galbūt buvo klaidų 2003-2004 metais, kai bandyta pridėti ir
kompiuterius mokykloms, ir dar ką nors. Tų klaidingų nuodėmių
tikrai nesirengiame kartoti, apie tai negalvojame. Bet jei turime
nuostatas, kad į ginkluotas pajėgas įtraukiamos tos dvi
struktūros, tai turime įgyvendinti - su labai racionaliais
pasirengimo planais, o į planų įgyvendinimą, mokymą riekia
investuoti.
- Sąjungininkai NATO, visų pirma JAV, sako suprantančios, kad Europoje ir JAV yra ekonominė krizė, bet prašo aiškaus plano, kaip bus siekiama 2 proc. BVP gynybai atsigaunant ekonomikai. Ar Lietuva turi tokį planą?
- Iš tikrųjų, net jei skaičiuojame, kad išleidžiame 1
procentą, tai nėra NATO standartas 2 procentai. Akivaizdu, kad
turime bendrą rūpestį.
Seime rengiamas partijų susitarimas, kad atsigaunant po krizės
rastume galimybių skirti daugiau lėšų ir artėtume prie
NATO naudojamo ginkluotųjų pajėgų finansavimo vertinimo
kriterijų. Tam ir toliau skirsime dėmesį. Deja, šiandieninės
aplinkybės neleidžia labai greitai numatyti didesnių pinigų.
Mūsų partneriai gerai supranta, kad saugumas mūsų regione
šiuo metu priklauso nuo trijų pagrindinių dalykų - pirma, kaip
įveikiame finansinę ir ekonominę krizę, antra, kaip sprendžiame
energetinio saugumo iššūkius, kur turime didžiulius projektus, ir
trečia, tai pasirengimas tiesioginei karinei gynybai. Nekuklu
vertinti patiems save, bet pagal šiuos tris svarbiausius saugumą
užtikrinančius dalykus darome tikrai nemažai.
O 2 proc. BVP gynybai lieka labai aiškus tikslas.
Pateikiame kitų pareigūnų pasisakymus apie išlaidas gynybai šią savaitę:
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė: “KAM asignavimai yra
šių metų lygio - tai yra 870 mln. litų. Skaičiuojant nuo
prognozuojamo kitų metų BVP - planuojama, kad jis nominalus bus 115
mlrd. litų - tai būtų maždaug 0,75 procento. Tačiau manau, kad
jums ne paslaptis ir tas faktas, ką turėtume įtraukti į procentą
skaičiuojant mūsų įsipareigojimams NATO - tai nėra taip tiesmuka
kaip KAM asignavimai“.
Socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius: „(Gynybos
finansavimą) aš vertinu teigiamai, nepaisant to, kad NATO mus dėl
to vertina šiek tiek skeptiškai. Aš manau, kad šiuo metu būtų
netikslinga, esant sunkiai ekonominei situacijai, vieną iš
prioritetinių sričių išskirti KAM“.
JAV Valstybės sekretorės pavaduotoja Europos ir Eurazijos
klausimams Marie L. Yovanovitch: „2 proc. yra idealas. Tikimės, kad
kažkuriuo metu Lietuva sugebės tai pasiekti. Svarbu aiškiai
parodyti, kad finansavimo trajektorija augs ir pateikti planą, kad
sustiprėjus ekonomikai, padidės ir finansavimas gynybai bei
saugumui“.