Tėvynėje negirdimi
Viena iš visuomenės apklausų parodė, jog daugiau nei 70 proc. šalies gyventojų neįsivaizduoja, kuo užsiima parlamentarai. Pasak lietuvos atstovės EP Vilijos Blinkevičiūtės, jos tokie rezultatai nestebina: „Politikams visą laiką norisi, kad apie jų veiklą kuo dažniau, ir kuo garsiau kalbėtų. Tačiau toks nežinojimas – natūralus, nes net ne kiekvienas lietuvis atsakytų, ką veikia nacionalinis parlamentas.“
Pasak V.Blinkevičiūtės, efektyviausia informacijos sklaida – ne pasisakymai žiniasklaidoje, o gyvi susitkimai su žmonėmis. Politikė tikina per metus spėjanti aplankyti bent dvidešimt Lietuvos miestų ir miestelių, o Briuselyje bei Strasbūre dirbančius europarlamentarus aplanko tautiečių delegacijos.
„Neseniai per vieną dieną teko priimti tris delegacijas – daugiau nei šimtą žmonių. Atvykę dažnai stebisi, jog čia mes sprendžiame ne abstrakčius, o kiekvienam svarbius dalykus – net ir gyvenantį atokiausiame kaimelyje“, – džiaugėsi politikė.
Tačiau jauniausia EP narė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė prisipažįsta, jog dažnas į Briuselį atvykęs interesantas nesugeba išvardinti visų parlamentarų pavardžių: „Nors mūsų yra tik dvylika, pasako tris-keturis, ir tai tuos, kurie garsiausiai reiškiasi – Uspaskichą, Tomaševskį...“
Jauniausia europarlamentarė teigia, jog informacijos sklaidai apie EP teikiamas didelis dėmesys, ir tai – ne tik Lietuvos problema: „Skiriami didžiuliai pinigai, kad Europos gyventojai išgirstų, kuo užsiima parlamentas. Turbūt ne kiekvienas Briuselio gyventojas atsakytų, ką mes veikiame.“
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog menkas veiklos rezonansas – darbo specifikos priežastis. Pasak jos, dabar priimami sprendimai anksčiausiai gali įsigalioti po dvejų ar trejų metų, o piliečiams aktualiausia, kas vyksta dabar – tolimos ateities perspektyvos nedomina.
Su valdžia draugauja ne visi
Europarlamentaras Algirdas Saudargas teigia, jog visiems suinteresuotiems jų atstovu darbu – informacijos klodai pilni. Žiniasklaidos priemonėse gausu parlamentarų pareiškimų, kiekvienas atstovų turi internetinius puslapius, kur pildo dienoraščius, leidžiami specializuoti leidiniai, tik skaitančių šią informaciją – vos saujelė.
Tačiau Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, jog informacijos trūkumas – pačios žiniasklaidos, o ne politikų problema: „Mūsų komiteto posėdžiuose retai kada išvysi žurnalistų. Gal nagrinėjame per daug sudėtingas ir laiko pareikalausiančias temas? Taip ir su EP darbu – tiesiog tingima imtis kruopštesnio darbo.“
Seimo narys neigia tūlo lietuvio kaltinimus, jog šalies atstovai Briuselyje tesidžiaugia dideliu atlyginimu, o darbais nesirūpina – juk niekas nemato, kai dirbi toli nuo Lietuvos.
Tačiau V.P.Andriukaitis tikina, jog Europos reikalų komitetas komunikuoja su šalies atstovais EP: „Dažniausiai parlamentarai atvyksta į penktadienio posėdžius. Pasidaliname nuomonėmis, perduodame mums, Lietuvoje esantiems, aktualias temas, krepiamės, kad frakcijose iškeltų probleminius klausimus. Kasdienis darbas, bendradarbiavimas vyksta.“
Tiesa, Seimo narys prisipažino, jog ne kiekvienas EP atstovas uoliai draugauja su komitetu. V.P.Andriukaitis prisipažino, jog per trejus metus komiteto posėdžiuose regėjo Rolandą Paksą, Juozą Imbrasą bei Leonidą Donskį. „Gal jie randa kitus informacijos, komunikacijos kanalus“, – spėjo politikas.
Vis dėlto EP Lietuvą atstovaujanti R.Morkūnaitė-Mikulėnienė prisipažino kartais pasigendanti net ir aukščiausiųjų šalies institucijų inciatyvos. Pasak jos, ne visos ministerijos domisi galimybe iškelti jiems nerimą keliančius klausimus visos ES mastu. O kai kurios valdančiosios valdžios įstaigos įtariai žvelgia į pačių europarlamentarų draugiškumo apraiškas.
„Manau, kad kiekvienas europarlamentaras turi rodyti iniciatyvą. Jei pats nekalbėsi, neisi, neprašysi, niekas tavęs ir neiškos. Turime patys išnaudoti potencialą, kuriant tvirtą tiltą tarp Lietuvos ir Europos“, – kalbėjo EP narė.
Kova dėl nacionalinių interesų
Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Vytautas Stankevičius teigia, jog europarlamentarai dirba pagal Lietuvoje nubrėžtas gaires. Pasak Seimo nario, šalies atstovų aukščiausioje ES institucijose prašoma iškelti šaliai rūpimas problemas, skleisti informaciją apie tikrą situacijos paveikslą – kad ir dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ar lenkų padėties šalyje.
Europarlamentarė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė pasakojo, jog šalies atstovai intensyviai dirbo, bendravo su kolegomis, norėdami paneigti V.Tomaševskio kaltinimus Lietuvai dėl kitataučių diskriminacijos. „Pavyko pateikti faktus, įrodančius, kaip iš tiesų yra. Dali europarlamentarų buvo tiesiog paklaidinti“, – teigė moteris, pridūrusi, jog tokiose situacijose svarbus ne tik aktyvus dalyvavimas suplanuotuose posėdžiuose, tačiau ir individualus bendravimas su Europos šalių atstovais.
Tačiau Liberalų sąjūdžio atstovo EP L.Donskio teigimu, nacionalinių interesų gynimas europarlamente – sudėtinga užduotis: „Galimybės svarstyti nacionalinės politikos problemas yra gana ribotos. Kiekvieną klausimą turi svarstyti vertinandamas visos Europos padėtį. Čia ne ta vieta, kur kiekvienas kariauja dėl savo norų.“
Tiesa, kalbinti europarlamentarai sutiko, jog 12 šalies atstovų tarp visų 736 parlamento narių nepaskęsta – yra pakankamai stipri kritinė masė.
„Nesame branduolys, turintis vieną bendrą poziciją kiekvienu probleminiu klausimu. Tačiau, manau, kad mūsų delegacija yra pakankamai aktyvi ir pajėgi ginti lietuvių interesus visose srityse, ypatingai savo komitetuose“, – kolegomis džiaugėsi europarlamentaras Zigmantas Balčytis.
EP favoritai ir autsaideriai
Oficialioje EP interneto svetainėje kiekvienas gali susipažinti, ką kalba ir kaip dirba šalies atstovai – fiksuojami visi oficialūs europarlamentarų pranešimai, nuomonės, pasisakymai, pateikti klausimai ir pasirašytos deklaracijos.
Tačiau V.Blinkevičiūtės teigimu – tai tik fasadinė darbo dalis: „Kitokio vertinimo būdo kaip ir nėra. Tačiau, be posėdžių, yra gausybė neoficialių susitikimų, pasitarimų – tas taip pat užima nemažai laiko. Darbo diena tokia ilga, kad paros viesiems planams neužtenka. Ir kiekvieno sąžinės reikalas, kiek ir kaip tu dirbsi.“
Bet vis dėlto, ką byloja europarlamentarų darbo ataskaitos?
Bene vertingiausias indėlis posėdžių metu – europarlamentarams skaitomas pranešimas, kurio apimtis gali siekti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų puslapių, tačiau jų Lietuvos atstovai yra pateikę vos kelis, tarp jų – Laima Liucija Andrikienė, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, ir tik po vieną.
Tačiau Lietuvos išrinktieji dažnai pasisako posėdžių metu – dažniausiai šiems pasisakymams kalbos, komentarai, klausimai turi būti paruošti iš anksto. Rekordininku šioje sferoje galima laikyti Z.Balčytį – nuo kadencijos pradžios politikas pasisakė 455 kartus, J.Imbrasas – 336 kartus, vienu kartu mažiau – V.Blinkevičiūtė, 215 kartų žodį tarė L.L.Andrikienė.
Vertingu indėliu laikomas ir pasirašymas dėl rezoliucijų. Šioje sferoje aktyviausi L.L.Andrikienė (99) ir L.Donskis (68).
Skaičiai skaičiais, tačiau ne kartą aktyviausiu ir kalbiausiu Seimo nariu išrinktas V.P.Andriukaitis tikino, kad vien tokia statistika pasikliauti nereikia: „Absoliučių išvadų iš statistinių duomenų daryti neįmanoma, tai atspindi tik tam tikras tendencijos. Rodikliai svarbūs, jei kartu bus vertinami ir papildomi faktoriai.“