„Jau šio susitiko metu pamačiau to forumo prasmę todėl, kad
pirmiausia Lenkijos intelektualai išreiškė labai tvirtą poziciją
ir palaikymą, kad tas vadinamasis latviškasis variantas pavardžių
vardų rašymo paso antrajame puslapyje tikrai yra didelis žingsnis
į priekį. Jie stebisi, kaip dar galima dėl to abejoti“, -
žurnalistams sakė I.Degutienė.
Anot jos, kaimyninės valstybės profesoriai ir akademikai
pripažįsta Lietuvos valstybės teisę nustatyti savo teisinį
asmenvardžių rašymo reguliavimą. Kita vertus, latviškas variantas
leidžia atsižvelgti ir į kitataučių norą savo pavardes rašyti
lotyniškais rašmenimis.
„Manau, kad tikrai tą padarysime“, - sakė Seimo pirmininkė,
paklausta, ar dar šios kadencijos parlamentas priims naują Vardų ir
pavardžių rašymo įstatymą.
Jos teigimu, įstatymo projektas, kuriam po pateikimo pernai
gegužę pritarė Seimas, dar neapsvarstytas Užsienio reikalų
komitete.
„Viliuosi, kad kai tik komitetas apsvarstys, galėsime išeiti
svarstymui į plenarinių posėdžių salę“, - sakė I.Degutienė.
Ji teigė pati pritarianti būtent tokia projektui.
„Mano nuomone, tai yra tikrai tinkamiausias variantas,
nepažeidžia jokių įstatymo, atitinka ES teisingumo teismo
poziciją ir tautinių mažumų lūkesčius“, - kalbėjo I.Degutienė.
Lietuvos ir Lenkijos intelektualų forumo narys, Gdansko
universiteto profesorius Dariuszas Szpoperis teigė, kad tai būtų žingsnis į priekį sprendžiant
įsisenėjusią problemą.
Lietuvos lenkai ir juos remiantys Lenkijos politikai ilgą laiką
prašo Lietuvos valdžios įteisinti pavardžių rašybą dokumentuose
ne vien lietuviškais rašmenimis, o leisti rašyti pavardes
originaliai. Vyriausybė pernai buvo pateikusi Seimui atitinkamą
įstatymo projektą, bet parlamentarai aiškia dauguma jį atmetė.
Tačiau Seimas po pateikimo pritarė Gintaro Songailos pristatytam
projektui, pagal kurį dokumentuose siūloma asmens vardą ir pavardę
rašyti lietuviška vardo ir pavardės forma, o nelietuviška vardo ir
pavardės forma asmens pageidavimu galėtų būti įrašoma paso kitų
įrašų skyriuje.
Teisingumo ministerija siūlo Vyriausybei nutarimu nepritarti
šiam projektui, nes, pasak ministro, jis neišspręstų santuokas su
užsieniečiais sudariusių ar tautinėms mažumoms atstovaujančių
Lietuvos piliečių problemų.