Centro duomenimis, rotavirusinės infekcijos plitimas kasmet
suaktyvėja rudenį ir tęsiasi iki pavasario.
Šiemet iki spalio 1 dienos užregistruota 4490 rotavirusinio
gastroenterito atvejų, iš kurių 4062 (90 proc.) atvejai pasitaikė
nuo sausio iki gegužės. Analogiška epideminė situacija Lietuvoje
stebėta ir praėjusiais metais, tačiau per devynis 2010 metų
mėnesius buvo užregistruoti 1896 RGE atvejai.
Rotavirusinės infekcijos protrūkiai registruojami ikimokyklinio
ugdymo įstaigose, ligoninių vaikų skyriuose, šeimose.
Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3-35 mėnesių
kūdikiai ir vaikai. Vyresni vaikai ir suaugę asmenys gali sirgti ir
pakartotinai, tačiau lengvesnėmis formomis arba be klinikinių ligos
požymių.
Anot specialistų, rotavirusai (RV) labai dideliais kiekiais
išsiskiria su sergančiojo išmatomis, o užsikrėtimui pakanka tik
dešimties viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu,
vidutiniškai 4-6 dienas. Virusai gerai pakelia šaltį ir
užšalimą, ilgai nežūsta ant aplinkos daiktų, rankų. Dėl šių
savybių virusai plačiai plinta.
Rotavirusine infekcija galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis
gamintas nešvariomis rankomis. Tai dažniausiai maistas, vartojamas
be papildomo apdorojimo šiluma, pavyzdžiui, sumuštiniai,
mišrainės.
ULAC primena, kad pagrindinė RVI profilaktika - rankų higiena.
Plaunant rankas muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. ligas
sukelti galinčių bakterijų ir virusų.
Nuo šios ligos taip pat skiepijami kūdikiai.