„Tai, be jokios, abejonės galima vertinti tik neigiamai.
Prokuratūra pasirodė ir pakankamai neprofesionaliai, ir, netgi
sakyčiau, kaip bejėgė struktūra, kuri nepajėgia atlikti jai
pavestų funkcijų“, - BNS sakė H.Mickevičius.
Pasak prokuratūros pranešimo, prokurorai išnagrinėjo
organizacijų „Amnesty International“, „Reprieve“ ir Žmogaus teisių
stebėjimo institutas pateiktą informaciją apie su CŽV siejamų
orlaivių skrydžius per Lietuvos teritoriją ir nusprendė, kad ji
nesvarbi.
„Visuomeninių organizacijų pateikta informacija buvo įvertinta
kartu su nutraukto ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis
ir nuspręsta, kad ji nėra esminė ir negali turėti reikšmės bylos
sprendimui“, - teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.
ŽTSI vadovas piktinosi tokiais teisėsaugininkų teiginiais,
tvirtindamas, kad ne visuomeninių organizacijų darbas yra tirti
galimą kalėjimų buvimą, o Generalinės prokuratūros, kuri vis
reikalauja pateikti naujų duomenų.
„Vietoje to, kad paimtų tą medžiagą ir tyrinėtų toliau, kas
jiems priklauso, o ne nevyriausybininkams, praktiškai viskas daroma
tam, kad pateikta informacija būtų kažkaip sukompromituota, kad ji
neva nereikšminga, ir reikalaujama, kad būtų pateikti dar kažkokie
faktai, aplinkybės“, - teigė H.Mickevičius.
Pasak pašnekovo, tarptautinių organizacijų akyse Lietuva dėl
Generalinės prokuratūros sprendimo atrodys blogai, be to, tai
sumažins ir visuomenės pasitikėjimą teisėsauga.
„Tarp tų organizacijų atrodysime labai blogai, tačiau blogai
atrodysime ir tarp žmonių, kurie profesionalai žiūri į
teisėsaugos darbą ir ją vertina, nes čia akivaizdžiai
prokuratūra praktiškai neatlieka savo funkcijų, o numeta tai daryti
nevyriausybininkams. Ta informacija, kuri jiems buvo pateikta, jau
buvo surinkta nevyriausybininių organizacijų, o jie ir toliau sako,
kad jūs neva blogai dirbate, nepateikiate faktų. Tai kas turi
atlikti tą tyrimą: nevyriausybininkai ar prokuratūra?“, - teigė
ŽTSI direktorius.
Jo teigimu, iškalbinga yra ir aplinkybė, kuomet Generalinė
prokuratūra nusprendžia išplatinti visuomenei pranešimus dėl
galimų CŽV kalėjimų. Priėmus sprendimą nutraukti ikiteisminį
tyrimą, tai buvo paskelbta šių metų sausio 14 dieną,
penktadienį, prieš 17 valandą, o sprendimas tyrimo neatnaujinti
šį penktadienį buvo išplatintas apie 15.40 val.
„Tai parodo, kad yra noras, kad būtų kuo mažiau atgarsio
visuomenėje (...) Kadangi tai jau ne pirmą kartą daroma, taigi,
matosi sistema. Šiandien nebuvo kažkokio termino suėjimo. Tą
sprendimą būtų logiškiau pagarsinti pirmadienį ryte, bet
akivaizdu, kad tai yra bendros prokuratūros politikos elementas, kad
tą reikalą nutildyti, kad nebūtų apie tai kalbama kad nueitų
viskas tylyn“, - sakė H.Mickevičius.
„Bet to nebus, kadangi per daug žmonių, organizacijų per visą
pasaulį prie to dirba, naujos informacijos bus nemažai, ir niekur
tos Lietuvos institucijos nesidės. Anksčiau ar vėliau reikės prie
to grįžti ir profesionaliai atlikti tyrimą“, - tvirtino
pašnekovas.
Atnaujinti sausio mėnesį nutrauktą ikiteisminį tyrimą
prokurorus neseniai paragino „Amnesty International“, pranešusi, kad
pavyko identifikuoti dar vieną su CŽV siejamą skrydį iš Maroko
į Vilnių 2005 metais
2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą identifikuoti du
objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų
įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Tyrimo metu taip pat
nustatyti du su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir trys į
Palangą, vykę 2003 - 2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą,
ar į Lietuvą buvo atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra,
tačiau šių metų sausio mėnesį jį nutraukdamas prokuroras
Mindaugas Dūda nurodė negavęs duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo
esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos Centrinės žvalgybos
valdybos kaliniams laikyti.
Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad
Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.