Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros dėstytojas Vigilijus Sadauskas ne tik rūpinasi savo ir savo šeimos saugumu miesto gatvėse.
40-metis transporto, saugaus eismo specialistas dalija patarimus ir pats sėdėdamas prie vairo – neretai jis sudrausmina kelyje sutiktus įžūlius jaunus vairuotojus.
– Kokie vairuotojai yra vilniečiai?
– Saugaus eismo centras neseniai atliko tyrimą Vilniaus gatvėse. Buvo pastebėta, kad iš 50 moterų, važiuojančių Kalvarijų gatve, tik 4 važiavo greičiau negu 55 kilometrų per valandą greičiu. Visos kitos važiavo iki 50 kilometrų per valandą greičiu – tokiu, koks leidžiamas šioje gatvėje.
Kai buvo stebimi vairuojantys vyrai, iš 50 greitį viršijo 36, o 8 vyrai aplenkė greitį fiksuojantį automobilį, kuris važiavo 59 kilometrų per valandą greičiu.
Sostinės gatvėse skirtingo amžiaus moterys vairuoja panašiai, tačiau skirtingo amžiaus vyrų vairavimas skiriasi.
Jei matai jauną vairuotoją vyrą, jis dažnai prie sankryžos skuba pajudėti iš vietos degant geltonam šviesoforo signalui.
Vyresnio amžiaus vyrai ir moterys užsidegus žaliam šviesoforo signalui iš vietos pajudėdavo per kelias sekundes.
Jaunuoliai dažnai vairuoja per daug savimi pasitikėdami – jie iš vietos automobiliu pajuda staiga ir staiga stabdo.
– Ar moterys prie vairo atsargesnės nei vyrai?
– Žinoma. Jos kelyje atsargesnės, iki priešais važiuojančio automobilio išlaiko didesnį atstumą, ilgiau dairosi, tačiau tai nereiškia, kad dėl jų gatvėse susidaro didesnės spūstys.
Nardydami tarp automobilių ir užlįsdami vieni priešais kitus, vyrai kartais sukelia dar didesnes spūstis, nes priverčia už jų važiuojančius automobilius stabtelėti. Be to, jie didina ir savo automobilių degalų sąnaudas.
Tiesa, moterys kartais nemato, kas vyksta šonuose. Jos rečiau užleidžia, pavyzdžiui, į kiemą įvažiuojančius arba persirikiuoti norinčius automobilius.
Moterys, atrodo, turėtų būti tolerantiškesnės ir supratingesnės, tačiau tokiose situacijose jos tarsi apsimeta, kad nieko nemato. Net agresyviau vairuojantys jaunuoliai dažniau užleidžia kitus vairuotojus.
– Yra manančių, kad kituose Lietuvos miestuose vairuotojai gatvėse elgiasi dar įžūliau nei Vilniuje.
– Kauniečiai iš tiesų posūkio signalus rodo labai retai. Jie taip pat sukelia daugiau eismo įvykių. Tačiau Kaune per avarijas žūsta mažiau žmonių negu Vilniuje.
Tiesa, kauniečiai, kaip ir vilniečiai, mėgsta nardyti tarp automobilių.
– Kaip sostinėje pagerinti vairavimo kultūrą?
– Didžiausia problema yra vairavimo mokyklose ir per egzaminus – kodėl nebuvo tikrinamas įžūlaus vairuotojo suvokimas apie važiavimą?
Vairavimo mokykla turėtų išmokyti jauną vairuotoją ne tik vairuoti, bet ir vairuoti protaujant. „Regitroje” egzaminai taip pat turėtų būti organizuojami taip, kad būtų įmanoma patikrinti, ar vairuotojas protauja.
Teko skaityti paskaitas studentams Olandijoje ir Ispanijoje. Šiose šalyse teko tikrinti vairuotojų agresyvumą – bandyti nardyti tarp automobilių ir žiūrėti, kaip į tokį vairavimą reaguojama.
Olandijoje manęs nepraleido tik vienas vairuotojas, bet jis buvo vyresnio amžiaus ir galbūt manęs nepastebėjo. Visi kiti vairuotojai mane praleido, nors bandydamas užlįsti specialiai nerodžiau posūkių.
Ispanijoje buvo tas pat: nors ispanai pietiečiai – praleisdavo visi, tik kartais pasignalizuodavo. Lietuvoje vairuotojai agresyvesni.
– Šią savaitę generalinis prokuroras D.Valys pėsčiųjų perėjoje Ateities gatvėje partrenkė moterį. Ką daryti, kad pėstieji sostinės gatvėse jaustųsi saugesni?
– Ši pėsčiųjų perėja yra netoli mano namų. Savo vaikams per ją vaikščioti neleidžiu, nes ji įrengta taip, kad joje nuolat įvyksta kokia nors avarija.
Pats du kartus skambinau į savivaldybę dėl šios perėjos, bet niekas nereagavo. Tokių perėjų Vilniuje yra ne viena, jas vadinu žmonių užmušinėjimu. Visiška nesąmonė įrengti nereguliuojamą perėją tokiose gatvėse, kur yra keturios eismo juostos.
Gerai, kad viena tokia perėja Ukmergės gatvėje Šeškinėje pagaliau buvo panaikinta.
Aš nemanau, kad visas Vilniuje esančias pėsčiųjų perėjas reikėtų padaryti reguliuojamas, nes tai per brangiai kainuotų, nors jos ir būtų saugesnės.
Mano nuomone, tokias pavojingas perėjas reikėtų panaikinti. Juk net šalia pavojingos perėjos Ateities gatvėje yra dvi reguliuojamos šviesoforais – už poros šimtų metrų į vieną ir į kitą pusę.
Lenkijoje vyksta toks projektas – prie pėsčiųjų perėjos stovi ryškiomis liemenėmis vilkintys bedarbiai. Jie atkreipia ir vairuotojų dėmesį, ir saugaus eismo taisyklių pamoko vaikus.
– Artėja žiema. Ar vairuotojai noriai savo automobilių padangas keičia žieminėmis?
– Vilniečiai vertina žiemines padangas. Pernai žiemą tikrinome, kokios automobilių, kuriais vilniečiai atvažiavo į Operos ir baleto teatro spektaklį, padangos.
Kartu su kolega perėjome stovėjimo aikštelę ir pamatėme, kad iš maždaug 160 automobilių tik septynių protektoriaus gylis neatitiko normų arba padangos buvo vasarinės.