Stiprinamas pasitikėjimas ekologiniais ūkiais

Taip tikimasi ne tik sumažinti paramos lėšomis piktnaudžiaujančių pareiškėjų skaičių, bet ir atkurti pasitikėjimą ekologinius ūkius įkūrusiais ūkininkais.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos” programa „Ekologinis ūkininkavimas” sparčiai populiarėja tarp pareiškėjų – šiais metais jų skaičius išaugo iki 2588, o 2010 m. buvo pateikta 1950 tokių paraiškų. (Tiesa, dalis pareiškėjų, kurie pateikė paraiškas 2011 metais, perėjo iš Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano ekologinės gamybos ūkininkavimo veiklos.)

Nors programos tikslas – remti ekologinį ūkininkavimą kaip gamybos sistemą, kuri užtikrina kokybiškų maisto produktų, turinčių geras perspektyvas rinkoje, gamybą, ne visi paraiškas pagal ją teikiantys ūkininkai iš tiesų nori užsiimti tikru ekologiniu ūkininkavimu.

Diskusijos, kad ekologinių ūkių priežiūros taisyklės turėtų būti griežtinamos, kilo dar vasarą. Įtarimų apie ne visuomet sąžiningus ekologinių ūkių steigėjus sukėlė tai, kad gerokai padidėjo deklaruojami ekologinių ūkių plotai – per KPP laikotarpį jų dydis išaugo beveik iki 151 tūkst. ha.

„Nors deklaruojami ekologinių ūkių plotai padidėjo, pastebėta, kad ekologiškos produkcijos realizavimas yra palyginti mažas. Pernai ekologinių ūkių savininkams buvo išmokėta 66,6 mln. litų, o ekologiškos produkcijos realizuota už 41,4 mln. litų. Taigi matome, kad ekologinių ūkių plotas plečiasi, tačiau produkcijos rinkoje nedaugėja”, – teigia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Tiesioginės paramos administravimo skyriaus vyr. specialistė Greta Šimelevičiūtė.

Norint, kad parama už KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos” programą „Ekologinis ūkininkavimas” būtų panaudojama sąžiningai, rugsėjo 29 d. žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus priimtais Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimais nustatyta, jog laukams, kuriuose vegetacijos metu augalų pasėlius stelbia piktžolės, nebus suteikiamas sertifikuojančios institucijos VšĮ „Ekoagros” sertifikatas.

Šis pakeitimas skubos tvarka buvo priimtas ekologinių ūkių patikrų metu nustačius nemažai geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų pažeidimų, iš jų dažniausiai pasitaikantis – žemės ūkio augalus stelbiančios piktžolės, kurios trukdo ūkininkavimo efektyvumui ir derliaus kokybei. Sankcijos aptikus deklaruojamame plote augančias piktžoles bus taikomos atsižvelgiant į tai, kokio dydžio plote auga ir pasėlius stelbia piktžolės.

Per patikras ekologiniuose ūkiuose pastebėta, kad ūkininkai ne visuomet laikosi ir kitų GAAB reikalavimų – laukuose aptinkama sustabarėjusių piktžolių, ne visuomet periodiškai įdirbamas juodasis pūdymas.

Už šiuos pažeidimus ūkininkams skiriamos sankcijos priklauso nuo to, koks pažeidimas ir kokio dydžio plote buvo aptiktas. Užfiksavus pažeidimus pareiškėjams gali būti mažinamos arba nebemokamos už priemonę skiriamos išmokos.

Siekiant, kad parama būtų skiriama tik ją sąžiningai panaudojantiems ūkininkams, ekologinių ūkių patikros bus intensyviai vykdomos iki pat žiemos. Be to, padidintas ir patikrų skaičius.

Remiantis pastarųjų patikrų duomenimis, iš 79 ekologiškai ūkininkaujančių pareiškėjų patikrintų laukų 23 nustatyta neatitikimų, o tai sudaro apie 30 proc. patikrintų ekologinių ūkių.

Švenčionių rajono Davaisių kaime ūkininkaujanti Dalia Lisovskienė – viena aplinką tausojančių ūkių įkūrėjų, ekologiškai ūkininkauti pradėjusi dar 2009 m. Iš viso 100 ha plotą deklaruojanti moteris ekologišką produkciją augina beveik pusėje šio ploto – 45 ha. Šiame sklype yra pasėtos avižos, žirniai ir rugiai. Likusiame plote moteris deklaruoja pievas, o 4 ha sėja žieminius kviečius.

Gautą produkciją moteris pasakojo realizuojanti kasmet.

„Dažniausiai parduodame ją gretimame kaime gyvenančiam ūkininkui, kuris turi paukštyną, – jis kaip baltyminį produktą perka žirnius”, – sako D.Lisovskienė. Moteris pabrėžia, kad ekologiniu ūkiu rūpintis kiek sudėtingiau nei ūkininkaujant įprastu būdu. „Sunku todėl, kad reikia stipriai įdirbti žemę. Piktžolės auga kur kas greičiau nei javai, kuriuos ir norisi užauginti”, – juokauja moteris.

D.Lisovskienė sako, kad po kūlimo taip pat reikia ir valyti ar džiovinti susidariusią žaliąją masę. Tai, pasak moters, vėlgi kainuoja papildomai.

Tačiau moteris papildomomis išlaidomis nesiskundžia. Ekologiniu ūkininkavimu D.Lisovskienė sako nusprendusi užsiimti ne todėl, kad tai duotų didelį pelną. „Aišku, įprasti ūkiai finansine prasme išlošia daugiau”, – teigia ūkininkė.

Ekologinio ūkininkavimo D.Lisovskienė nusprendė imtis, nes šiuo būdu gaunami sveiki ir kokybiški produktai, be to, užsiimti šia veikla jai įprasta. „Ekologinį ūkį turi ir mano sesuo, ir aš. Taip ūkininkaujame nuo pat pradžių”, – sako moteris.

Siekiant užtikrinti sąžiningą veiklą, patikros moters ūkyje vykdomos kasmet: „Tai privaloma pagal nustatytą tvarką. Kitaip negautume išduodamo ekologinio sertifikato.”

D.Lisovskienė sako, kad jų metu teko gauti ir griežtą papeikimą – moteris buvo įsigijusi sėklų ne iš tam skirtų ūkių, o iš ekologišką produkciją auginančio ūkininko.

Švenčionių rajone ūkininkaujanti D.Lisovskienė sako pastebėjusi, kad kai kurie ūkininkai ekologinius ūkius steigia fiktyviai. „Šalimais mūsų žemės vyksta teisminiai ginčai – ten esančiame plote deklaruojamos vaistažolės, tačiau iš tiesų tas sklypas nešienaujamas”, – pasakoja ūkininkė.

Moters nuomone, tokiems ūkininkams valstybė žemės galėtų ir nenuomoti. „Juk dažniausiai viskas vyksta nuomojamoje žemėje”, – pastebėjo D.Lisovskienė. Ji sakė, kad nesąžiningai ūkininkaujantys ūkininkai trukdo kitiems, nes turėdami didelius plotus neleidžia plėstis iš tiesų šią veiklą sąžiningai vykdantiems pareiškėjams.

Kaip vieną formų gauti už ekologinį ūkininkavimą skiriamas lėšas NMA specialistai taip pat įvardija D.Lisovskienės paminėtą vaistažolių auginimą.

Kai kurie pareiškėjai, norėdami gauti paramą už veiklą „Aromatiniai, medicininiai ir prieskoniniai augalai (mėtos, kalendros, medetkos, čiobreliai, ramunėlės, mairūnai, šalavijai, pankoliai, bazilikai, melisos, valerijonai ir kt.)”, jiems priklausančiuose laukuose deklaruoja auginantys veiklos apraše nurodytus augalus.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai NMA specialistai per patikras šiuose laukuose aptinka tik neįdirbtas pievas. Be to, kai kurie ūkininkai tik išaria žemę, ją apsėja nedideliu kiekiu sėklų ir vėliau susmulkina smulkintuvu.

Kad ūkininkai ne visuomet sąžiningai panaudoja paramą, rodo ir gerokai išaugę pagal šią veiklą deklaruotų laukų plotai – pavyzdžiui, aromatiniams, medicininiams ir prieskoniniams augalams skirtų sklypų dydis šiemet siekė net 23 022,2 ha, nors 2010 m. jų deklaruota tik 6979,87 ha. Išaugo ir nuo 2011 m. prie šios grupės augalų priskiriamų rudųjų garstyčių plotai – šiemet joms auginti deklaruota 3507,74 ha, t.y. beveik 6 kartus didesnis plotas nei praėjusiais metais.

Šia galimai nesąžininga veikla veikiausiai užsiimama norint gauti nemažas už vaistažolių auginimą skiriamas išmokas, siekiančias 1 688,40 Lt/ha.

Didesnės lėšos ekologiškai ūkininkaujantiems skiriamos tik už uogynus ir sodus – 1781 Lt/ha. Nors ekologinį ūkį turintys pareiškėjai negali gauti didesnės nei 400 tūkst. litų paramos, užsiimdami šia fiktyvia veikla ūkininkai gali gauti ir apie 100 tūkst. litų paramos.

Šios lėšos gaunamos tuomet, jei, pavyzdžiui, deklaruojamo lauko plotas siekia 100 ha. Ūkininko išlaidos gali siekti iki 600 Lt/ha, tuo tarpu už ekologinių vaistažolių auginimo imitaciją jis papildomai gali gauti apie 1000 Lt/ha.

* Pagal 2011 m. rugpjūčio 5 d. Europos Komisijos reglamento nuostatas, žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravusiems pareiškėjams avansai buvo pradėti mokėti nuo spalio 17 d. Šiemet ūkininkams mokamos išankstinės išmokos didesnės negu 2010 m. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius rugsėjo 28 d. pasirašė įsakymą, pagal kurį pagrindinių tiesioginių išmokų avansų dydis siekia 145 Lt/ha, t.y. dešimčia litų daugiau nei praėjusiais metais.

* Pirmiausia avansai pradėti mokėti tiems ūkininkams, kurie deklaravo pasėlius ar laiko gyvulius, t.y. deklaravo pievas ir ganyklas, kurių hektarui tenka ne mažiau kaip 0,2 sutartinio gyvulio. Prioritetine tvarka lėšos mokamos ir tiems, kurie turi didelių finansinių sunkumų dėl nepalankių ūkininkauti gamtinių sąlygų, įgyvendina investicinius projektus ar turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Šia tvarka avansus nuspręsta mokėti atsižvelgus į ūkininkų patirtus finansinius nuostolius dėl praėjusią žiemą vyravusių nepalankių gamtinių sąlygų ir įvertinus dabartinę situaciją gyvulininkystės sektoriuje.

* Dalis pagrindinių tiesioginių išmokų ūkininkams bus mokama iki gruodžio 1 d., jos sudarys apie 40 proc. visos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimą skiriamos sumos – 365 Lt/ha. Iš viso per iki žiemos truksiantį avansų mokėjimo laikotarpį numatoma pareiškėjams išmokėti apie 323 mln. litų tiesioginių išmokų. Likusi išmokų dalis ūkininkams bus mokama nuo gruodžio 1 d. iki birželio 30 d. Per šį laikotarpį ūkininkus turėtų pasiekti daugiau kaip 637 mln. litų.

* Nuo gruodžio 1 d. pareiškėjams taip pat bus pradėta mokėti ir parama pagal kai kurias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos”, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves”, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos” ir „Natura 2000 išmokos” (parama „Natura 2000” miškų teritorijose).

* Ūkininkai skatinami taip pat prisidėti prie nesąžiningai ūkininkaujančių ūkių savininkų paieškų ir taip padėti užtikrinti būtiną jų kontrolę ir tikslingą ES paramos lėšų panaudojimą.

* Apie pastebimus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei kitų reikalavimų pažeidimus galima pranešti NMA Pasitikėjimo linija: paskambinus anoniminiu telefonu su autoatsakikliu (8 5) 260 7901 arba užpildant specialią formą interneto svetainėje www.nma.lt.

* Pranešant apie pastebėtus pažeidimus labai svarbu palikti kuo tikslesnius duomenis apie įtariamą pažeidėją: vardą ir pavardę, jei žinoma, gyvenamosios vietos adresą, kitus duomenis, pagal kuriuos būtų galima nustatyti galimą pažeidėją.

* Gavusi pranešimą NMA atliks tokio ūkio patikrą.

(Užs. Nr. 11K495-27)