Tokius duomenis Ž.Plytnikas pateikė pirmadienį vykusiame
prezidentės Dalios Grybauskaitės, Seimo komitetų vadovų ir
partijų finansinę kontrolę vykdančių institucijų vadovų
susitikime dėl partijų finansavimo skaidrumo užtikrinimo.
„Pasitikėjimas partijomis per visą nepriklausomybės laikotarpį
yra žemiausias, ir tai, prezidentės nuomone, yra grėsmė
demokratijai ir nacionaliniam saugumumui. Viena pagrindinių šio
nepasitikėjimo priežasčių - neskaidrus partijų finansavimas,
prezidentės nuomone, neskaidrus partijų finansavimas yra politinės
korupcijos pradžia“, - po susitikimo sakė prezidentės atstovė
spaudai Daiva Ulbinaitė.
Jos teigimu, per susitikimą pateikta informacija, jog per
šešerius metus politines kampanijas apie 24 milijonais parėmusios
įmonės laimėjo beveik pusę per tuos metus vykusių didesnių
viešųjų pirkimų, kurių bendra vertė - beveik 21 mlrd. litų.
„VPT padarė preliminarias analizes, ir gali padaryti išvadą,
kad 2004-2007 metais per pirmą ir antrą ketvirtį politinėms
kampanijoms buvo paaukota apie 74 mln. litų, iš viso aukotojų buvo
daugiau nei 3 tūkst. juridinių asmenų, per šį laikotarpį, nuo
2004 iki 2011 metų per pirmą-antrą ketvirtį 850 aukotojų -
juridinių asmenų - buvo paskelbti viešųjų pirkimų laimėtojais,
tai sudarė pirkimo sutarčių už daugiau nei 20 mlrd. litų“, -
sakė Ž.Plytnikas.
„Aukotojų, laimėjusių viešuosius pirkimus 2004-2011 metais,
paaukotų lėšų suma siekė 23,8 mln. litų, galima pasakyti, kad
tie, kurie investavo į politines kampanijas per bendrą vidurkį
(gavo - red.) per 20 mlrd. litų, tai sudarė 11 proc. metinių
tiekėjų, laiminčių viešuosius pirkimus, skaičiaus, vidutiniškai
41 proc. bendros sudarytų sutarčių vertės“, - kalbėjo VPT vadova
Pasak Ž.Plytniko, per viešuosius pirkimus aukotojai 2004 metais
laimėjo viešųjų pirkimų, kurie sudaro apie 34 proc. visų
pirkimų vertės, o 2007 metais - jau 44 proc. visų pirkimų vertės.
„Tendencija, kad tie, kurie remia, oficialiai, legaliai, per
pirkimus pasirašo daugiausiai sutarčių“, - reziumavo VPT vadovas.
Jis tvirtino, jog dėl kai kurių aukotojų laimėtų pirkimų
nustatyti pažeidimai. „Yra partijas rėmusių įmonių (laimėjusių
pirkimus - red.) su pažeidimais, ir labai dideliais užsakymais, ir
yra įmonių, kurios visiškai teisėtai ir skaidriai vykdė
pirkimus“, - sakė Ž.Plytnikas.
VPT atstovė spaudai Aušra Pocienė BNS sakė negalinti
įvardyti konkrečių įmonių. „Kol kas tai tikrai neskelbtina
informacija, negaliu pasakyti, ar ji bus ateityje kaip nors
skelbiama“, - sakė A.Pocienė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas
Arvydas Anušauskas po susitikimo Prezidentūroje sakė, jog
juridinių asmenų parama partijoms kelia grėsmę nacionaliniam
saugumui ne tik dėl vidaus politikos korupcijos.
„Kai kurios partijos, visiškai neparlamentinės, negaunančios
jokio kito finansavimo, išskyrus juridinių asmenų finansavimą,
deklaruoja užsienio politikos tikslus, kurie kertasi su nacionalinio
saugumo interesais“, - sakė A.Anušauskas.
Jis nedetalizavo, kokios tai partijos, neatsakė ir į klausimą,
ar tokia parama atkeliauja iš Rusijos, tačiau pabrėžė, jog
„egzistuoja mechanizmai, kurie leidžia apeiti mūsų įstatymo
apribojimus“. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo
įstatymas leidžia politinėms aukoti tik Lietuvoje registruotiems
juridiniams asmenims.
Valstybės vadovė yra pateikusi pataisas, kurios uždraustų
partijas remti juridiniams asmenims, taip pat perpus - nuo 20 iki 10
vidutinių mėnesio darbo užmokesčių (VMDU), t.y. nuo maždaug 40
tūkst. iki 20 tūkst. litų - sumažinti leistiną aukos dydį
fiziniams asmenims. Šias pataisas šiuo metu svarsto parlamentiniai
komitetai.
Į klausimus, ar uždraudus juridinių asmenų finansavimą iki
šiol viešai deklaruota parama netaps šešėline, įmonių pinigus
pervedant per fizinius asmenis, institucijų atstovai atkreipia
dėmesį, jog tokioms machinacijoms kelią užkerta nuostata, kuri
leidžia partijoms paaukoti ne daugiau 10 proc. savo metinių pajamų.
„Sakykim, paims ir paskirstys darbdavys pinigus - yra
deklaravimas, siūloma, kad 10 proc. metinių pajamų negali viršyt,
taip kad jei kas galvoja, kad po 20 tūkst. išdalins darbuotojams ir
parems, tas darbuotojas turės uždirbti du kartus daugiau nei eilinis
Seimo narys“, - apie galimybę paramą partijoms fiktyviai pervesti
per fizinius asmenis sakė A.Anušauskas.
Prezidentės teikiamomis pataisomis siūloma nustatyti, kad auka
negalėtų viršyti 10 proc. aukotojo deklaruotų metinių pajamų,
tačiau aukojantiesiems mažas sumas (iki 0,02 VMDU) ketina leisti
aukoti supaprastinta tvarka, t.y. iš jų nereikalauti pajamų
deklaravimo. Prezidentės pataisos taip pat braukia prievolę iš
biudžeto partijoms kompensuotį dalį patirtų rinkimų išlaidų.
Kai kurie politikai svarsto, jog priėmus juridinių asmenų aukas
uždraudžiančius įstatymus reikėtų didinti partijoms skiriamą
valstybės finansavimą.
Politinės partijos, per pastaruosius rinkimus surinkę ne mažiau
kaip 3 proc. rinkėjų balsų, gauna valstybės dotaciją. Partijoms
kitų metų biudžete, kaip ir šiemet, numatyta beveik 5,5 mln.
litų.