– Ką veiki palapinėje prie Londono akcijų biržos?
– Taip, esu Šv.Pauliaus aikštėje netoli Londono akcijų biržos. Šiandien nieko daug nenuveikiau, nes ilgai miegojau. Vakar buvo sunki diena ir naktis – dirbau informacijos komandoje: sėdėjau palapinėje ir atsakinėjau į žmonių klausimus. Labai pavargau. Šiandien atvykau į aikštę gerai išsimiegojęs, pavalgiau – žmonės prinešė daug vaisių ir daržovių. Dabar dirbu toliau.
– Ar „Okupuok Londono akcijų biržą“ („Occupy LSX“) yra vienintelė grupė, užėmusi aikštę? Kiek jūsų? Kokie tai žmonės?
– Ši grupė buvo vienintelė iki užvakar. Užvakar buvo užimta kita teritorija – Finsburio aikštė. Dabar mūsų aikštėje yra apie 1000 žmonių. Palapinės stovi greta viena kitos, nėra kur statyti naujų. Todėl ir buvo sugalvota užimti kitą aikštę – kad būtų erdviau ir galėtų prisijungti nauji žmonės. Vakar Finsburio aikštėje mačiau apie 150 žmonių. Esu tikras – jei šiandien ten nueičiau, rasčiau apie tris šimtus.
Mūsų aikštėje įsikūrusi labai marga publika. Vakar atšventėme vieno 80-mečio gimtadienį, jis čia gyvena jau keletą dienų. O palapinėje šalia informacinės komandos įsikūręs 16-metis. Taigi yra visokio amžiaus žmonių. Yra ir apie 10 lietuviškai kalbančiųjų. Štai dabar sėdžiu kartu su dar dviem lietuviais.
– Jūs laikote užėmę aikštę jau daugiau kaip savaitę. Papasakok trumpai, kaip klostėsi įvykiai per tas dienas.
– Žmonėms kilo idėja paremti Niujorko „Užimk Volstritą“ judėjimą ir spalio 15 d. užimti Londono akcijų biržos pastatą. To padaryti nepavykus, protestuotojai įsikūrė greta esančioje aikštėje. Biržos pastatą dabar nuolat saugo apie 10 policininkų.
Žmonės į aikštę atėjo dėl skirtingų priežasčių, bet juos vienija nepasitenkinimas dabartine padėtimi. Jie nenori, kad juos kas nors valdytų, jie nori spręsti patys. Visi tiki tiesioginės demokratijos idėja, kuri ir jungia šiuos žmones.
Aš pats esu aikštėje nuo spalio 15-osios. Nuostabiausias įvykis įvyko sekmadienį, antrąją „okupacijos“ dieną. Prieš minią išėjo šalia stovinčios Šv.Pauliaus katedros kunigas ir pasakė, kad palaiko protestuotojus, nes jų protestas yra taikus ir teisingas. Todėl labai pikta buvo skaityti didžiosios žiniasklaidos kaltinimus, neva trukdome tikintiesiems.
Nors žmonių ir palapinių vis daugėjo, mes palikome laisvus praėjimus į bažnyčią ir į restoraną, todėl policija negali turėti jokių priekaištų. Mūsų protestas legalus ir teisėtas. Mes laikomės visų sanitarinių ir priešgaisrinių normų reikalavimų, nors policija nuolat mėgina prie ko nors prikibti.
– Ką veikėte visą tą savaitę? Mitingavote ir platinote pranešimus?
– Esu sužavėtas, kaip žmonės sugeba tvarkytis be jokių lyderių. Anksčiau esu gyvenęs 50 žmonių stovykloje, kuri veikė saviorganizacijos principu, o čia juk virš tūkstančio skirtingo amžiaus ir išsilavinimo žmonių. Bet viskas vyksta labai sklandžiai, tiesiog malonu žiūrėti, su kokiu entuziazmu žmonės siekia pokyčių.
Protestuotojai savanoriškai susiskirstę į daugybę komandų. Aš, kaip minėjau, priklausau Informacijos komandai ir bendrauju su atėjusiais žmonėmis, kurie nori ko nors paklausti. Maisto komanda ruošia valgį – turime jau keturis stalus. Ramybės komanda prižiūri tvarką nakties metu. Asamblėjų komanda parenka dažnai vykstančių asamblėjų (visuotinių susirinkimų) temas ir rūpinasi jų koordinavimu. Technologijų komanda prižiūri interneto ryšį ir portalą.
Yra atskiros komandos, kurios bendrauja su policija ir žiniasklaida. Finansų komanda tvarko pinigines žmonių aukas. Universiteto komanda rengia viešas paskaitas ir diskusijas su įdomiais kviestiniais lektoriais. Bibliotekos komanda rūpinasi laisvai prieinamomis knygomis. Yra žmonės, kurie atsakingi už šiukšlių išvežimą. Na ir taip toliau, visų neišvardinsi.
Žodžiu, mūsų aikštė dabar veikia kaip atskiras miestas. Visi dirba savo noru ir gali bet kada išeiti. Žinoma, bet kuris žmogus gali ir prisijungti. Džiaugiuosi, kad mums pavyksta viską tvarkyti patiems.
– „Okupuok LSX“ judėjimo dalyviai dažniausiai kaltinami dėl neapibrėžtų judėjimo tikslų bei reikalavimų. Ką apie tai manai?
– Kaip sakiau, žmonės labai skirtingi, todėl mes nekeliame konkrečių bendrų reikalavimų. Reikalavimas vienas – mes norime tiesioginės demokratijos, nes manome, kad dabartinė atstovavimo sistema paseno. Manau, kad gyvendami kartu šiame palapinių miestelyje, mes kuriame naujos visuomenės modelį.
– Kokios judėjimo perspektyvos? Kas bus už savaitės, už mėnesio?
– Atvirai sakant, nežinau, kas bus, kai atšals, bet tikiu, kad šis reikalas nesibaigs. Per daug žmonių į jį įsitraukė, kad viskas pasibaigtų be jokių rezultatų. Žmonės jau pajuto savo iniciatyvos jėgą ir taip paprastai nesitrauks. Kita vertus, apie tai per daug negalvoju – šiandien ir rytoj yra svarbių ir neatidėliotinų reikalų.