Prekyba postais ir užkulisiniai sandoriai – ne naujiena, tačiau garsiai kalbėti apie tai nebuvo gero tono ženklas. Tiesa, gal šiuo atveju ne tiek vaikytasi madų, kiek tylėta iš baimės ar gėdos.
Bet situacija, regis, keičiasi. Pirmasis ledus pralaužė parlamentaras S.Stoma – į akis kritusiai žaliaakei drąsiai raportavo apie tikruosius savo politinius tikslus.
„Planas – patekti į Europos Parlamentą ir jame kuo ilgiau išsilaikyti. Iš esmės pabuvęs vieną kadenciją jau turi garantuotai išlaikymą iki smerties. Vieną kadenciją užtenka pabūti ir tu aprūpintas iki gyvenimo pabaigos”, – tokie žemiški dalykai gena S.Stomą į politiką.
Išsilaikyti vandens paviršiuje – ir Kauno socialdemokratų gyvybės ir mirties reikalas.
Nuo Liberalų sąjūdžio prie konservatorių Kauno taryboje metęsi kairieji parodė, kad pakeleiviai jiems – visiškai nesvarbu, svarbiausia – būti valdžioje bet kokia kaina.
Tokius tikslus atskleidė ne bet kas, o pats socialdemokratų vedlys A.Butkevičius, atvirai atpasakojęs vicemero poste įsitaisiusio partijos bičiulio K.Kriščiūno nuostatas: „Mes nenorime likti ant atsarginių suolelio, norime bet kokia kaina būti valdžioje, nenorime likti be darbo – juk ir taip ta valdžia grius.”
Vilniuje – irgi ne šventuoliai. Sostinės meras A.Zuokas jį iš posto vertusiam V.Uspaskichui net gatvę pasiūlė eiti šluoti, tačiau Darbo partijos vedlio statytinių tai nesuviliojo: geriau jau tyliai nuleistomis ausimis, bet valdžioje.
Į Seimą atkeliavus kitų metų šalies biudžeto projektui – vėl gausu nepatenkintųjų. Kai kurie jų šiaušiasi ir grėsmingai mojuoja kumščiais.
Bet atėjus lemiamam balsavimui ši drąsa išgaruos – šluoti gatvių nenori niekas.