Vienas iš darbų rangovo bendrovės „Kamesta“ vadovų Egidijus
Kevalaitis trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetą informavo,
kad dar sausį įvykus pirmai avarijai ir išsiliejus dumblui
paprašyta konsultantų iš Vokietijos pagalbos nustatyti jos
priežastis.
„Įvykus avarijai pirmą kartą buvo iškviesti konsultantai iš
Vokietijos „Husker“ firmos, kurie negalėjo tiesiai šviesiai
pasakyti, kodėl pirmoji avarija įvyko (...) Vokiečiai išsivežę
visą tyrimo medžiagą, ką galėjome suteikti, konkrečių išvadų
nepasakė - ar buvo sužalota medžiaga trečiųjų asmenų, ar
kolonos griuvimas“, - po komiteto posėdžio sakė E.Kevalaitis.
Šįkart išaiškinti avarijos priežasčių paprašyta
specialistų iš Olandijos, tačiau atsakymo kol kas taip pat
nesulaukta.
„Atvykę olandų ekspertai, atlikę ne vieną objektą pasaulyje,
irgi stebisi. Jie išvadų dar nepateikę, bet tokių atvejų (jų
darbo praktikoje - BNS) nebuvę“, - tvirtino „Kamestos“ atstovas.
Anot jo, avarija praėjusią savaitę Kariotiškių dumblo
tvarkymo aikštelėje įvyko, kai dar buvo tvarkomi sausį nutikusio
incidento padariniai. Ant geotekstilinės plėvelės jau buvo užpilta
60 cm smėlio ir pradėtas pilti molio gruntas. Jo spėta supilti apie
70 proc., iš viso grunto sluoksnis siekė apie metrą, kai ištryško
„geizeris“.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus
pavaduotojo Osvaldo Markevičiaus teigimu, greičiausiai teks keisti
dumblo tvarkymo rezervuaro technologiją, nes akivaizdu, kad
plėvelės tempimas ir grunto pylimas nepasiteisino.
„Šita technologija su tokios plėvelės tempimu ir grunto pylimu,
matyt, nepasiteisino. Kodėl nepasiteisino negaliu atsakyti - ar tai
buvo projektuotojų klaida apskaičiuojant apkrovas, ar tai buvo
mechaninis pažeidimas, ar technologinio proceso pažeidimas. Aišku,
kad jau šiandien tokio metodo jau nebegalima naudoti vien dėl to,
kad dumblo lygis įskaitant nuskendusį suvežtą gruntą yra pakilęs
ir tokios sunkios konstrukcijos, matyt, naudoti jau bus neįmanoma“, -
tvirtino jis.
„Kamestos“ atstovas atkreipė dėmesį, kad pastaroji avarija
Kariotiškėse įvyko po protesto akcijos Kazokiškėse, kai
gyventojai nesėkmingai mėgino į teritoriją neįleisti šiukšlių
mašinų.
„Mums keista, kad vieną dieną įvyksta streikas Kazokiškėse, o
kitą dieną atsitinka avarija Kariotiškėse. Įtariame, kad gali
būti trečiųjų asmenų poveikis“, - teigė E.Kevalaitis.
Kiek kainuos dumblo sutvarkymas, šiuo metu niekas pasakyti
negali. O.Markevičius pabrėžė, kad avarijų likvidavimą kol kas
apmoka rangovas „Kamesta“. Šis dėl to patiria nuostolių, nes BTA
draudimas atsisakė sumokėti už pirmos avarijos likvidavimą per 4
mln. litų.
Pagal projektą, sutvarkyti buvusią „Vilniaus vandenų“ dumblo
aikštelę būtų kainavę apie 8 mln. litų. Iki avarijų darbų
atlikta už 6 mln. litų.
Vilniaus regioninio aplinkos apsaugos departamento vadovas
Rolandas Masilevičius teigė, kad gamtai padaryta žala dar
neapskaičiuota. Pirminiais duomenimis, ji gali siekti apie 50 tūkst.
litų, mat dumblas išsiliejo į maždaug 0,8 ha miško. Jo gylis -
nuo 15 cm iki pusės metro.
„Surinkti dumblą iš miško gana sudėtinga“, - teigė
aplinkosaugininkas.
Anot jo, pats dumblas nėra kenksmingas, bet miškui pavojų kelia
jo koncentracija.
Į rezervuarą šalia Kariotiškių sąvartyno dumblą bendrovė
„Vilniaus vandenys“ vežė nuo 1987-ųjų iki 2007-ųjų. Ten buvo
iškastas 12-14 metrų gylio baseinas ir užpildytas dumblu.
E.Kevalaičio teigimu, tokio dydžio ir tokio pobūdžio dumblo
aikštelių Europoje nėra.
Avarija Kariotiškėse įvyko spalio 20 dieną. Netrukus po jos
premjeras Andrius Kubilius ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas
pareiškė reikalausiantys asmeninės kaltininkų atsakomybės.
Panaši avarija Kariotiškių sąvartyne įvyko ir sausį. Tąkart
dumblą dengianti plėvelė prasmego, dalis dumblo taip pat pateko į
aplinką.