Su juodaisiais demonais kovojančios D.Grybauskaitės dūdos pūtimo varžybose visus pralenkė Viešųjų pirkimų tarnybos vadas Ž.Plytnikas. Plojant prezidentės dvarui jis paskelbė: per šešerius metus partijoms 24 milijonus litų paaukojusios bendrovės laimėjo viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė – net 21 milijardas.
Čia tai bent atmilžiai! Dabar po teismus dėl kažkokių 20 mln. litų tampomas Kėdainių kunigaikštis – tik smulkus chuliganas, palyginti su mafiozais, kurie sėdi kitų partijų viršūnėse.
Bet paklausykime, kaip reagavo tie mafiozai, vienu mostu panardinti į purvą.
„Seniai negirdėjau tokio popso”, – taip asmeniniame interneto dienoraštyje cyptelėjo vienas valdančiojo Liberalų sąjūdžio lyderių, švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius.
Be to, oficialius pareiškimus išplatino už plytą skaidresnis Seimo Antikorupcijos komisijos vadas K.Komskis ir Seimo krikščionių seniūnas V.Žiemelis. Jie pareikalavo Ž.Plytniko konkrečiau paaiškinti, ką ir kuo konkrečiai jis įtaria.
Popso užknistas ministras ir kiti du karžygiai, žinoma, teisūs. Juk sensancingas atradimas, kad didžiausi verslo žaidėjai ir remia įvairias partijas, ir laimi kone pusę viešųjų pirkimų, tik įrodo, kad Lietuva yra maža šalis. Tik tiek.
Svarbiausia, ar tos partijos buvo valdžioje tada, kai jų rėmėjai gavo vieną ar kitą pelningą valstybės užsakymą? Ar konkretūs viešieji pirkimai tikrai buvo neskaidrūs ir juos skaidrumo labui turėjo laimėti ne stambus patikimas tiekėjas, o kokia nors smulkmė?
Tačiau tokie paprasti klausimai, žinoma, nerūpi, kai taip norisi viskuo apkaltinti visus dėl savo abejotino grožio.
