Teismas konstatavo, kad bendrovė „Orlen Lietuva“ neužtikrino tinkamos vamzdynų apsaugos, todėl vagys neteisėtai prisijungė prie naftotiekio, o vėliau, naftai išsiliejus į aplinką, ne viską padarė likviduojant avarijos padarinius. Nors teismas pripažino, kad gamtai padaryta iš tiesų didžiulė žala, aplinkosaugininkų pateiktą ieškinį sumažino 30 procentų.
Vagystę pamatė po gaisro
Ekologinė nelaimė Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje įvyko 2009 metų kovo mėnesį. Gavę pranešimą, kad negyvenamoje sodyboje Pakapynės kaime kilo gaisras, malšinti ugnies ten nuskubėjo ugniagesiai.
Jie pastebėjo, kad nuošalus vienkiemis buvo tapęs naftos vagių buveine. Ūkiniame pastate buvo įrengtos didelės kuro talpyklos, o nuo sodybos iki už kelių kilometrų esančio produktotiekio Polockas-Ventspilis nusikaltėliai per laukus po žeme nutiesė aukšto slėgio žarną, kuria nežinia kiek laiko tekėjo vagiamas dyzelinas.
Nelegalus biznis baigėsi trūkus žarnai ir naftos produktams išsiliejus į Šaltojo upelio užpelkėjusį slėnį. Slėpdami savo veiklos pėdsakus, vagys padegė sodybą ir dingo.
Nusikaltėliai, pumpavę naftos produktus, iki šiol nenustatyti. Bendrovės „Orlen Lietuva“ valdomos „Mažeikių naftos“ specialistus nustebino jų išradingumas. Vagys prie vamzdyno prisijungė naudodami prietaisą, apgavusį produktotiekio kontrolės sistemą – jį naudojant nesimatė slėgio vamzdyne kritimo.
Žala – didžiulė
Stabdyti į aplinką tebesiveržiančių teršalų mestos didžiulės pajėgos: buvo valomas ir išvežamas užterštas gruntas, statomos užtvaros, kad teršalai nebesklistų tolyn. Tačiau po kelių dienų staiga tirpstant sniegui susikaupęs naftos produktais užterštas vanduo pralaužė vieną apsauginį pylimą ir išsiveržė iš pelkėto slėnio į Vyžuonos upę, o iš jos pasiekė Juodupę. Seniūnijoje buvo paskelbta ekstremali situacija. Tik po paros pavyko pylimą atstatyti, o vėliau – sutvirtinti. Valymo darbai vyko apie pusmetį.
Aplinkosaugininkų duomenimis, naftos produktais buvo užteršta apie 100 hektarų teritorija.
Likviduojant ekologinės nelaimės pasekmes surinktos 509 tonos užteršto vandens, o daugiau nei 30 tonų teršalų susigėrė į gruntą, todėl jų nebegalima pašalinti. Į paviršinius vandenis išsiliejus teršalams buvo padaryta nepataisoma žala laukinei gamtai. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas teismo paprašė priteisti iš bendrovės „Orlen Lietuva“ 9 mln. 702 tūkstančių litų gamtai padarytai žalai atlyginti.
Kaip teisme sakė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Albertas Kilevičius, bendrovė „Orlen Lietuva“ neužtikrino tinkamos vamzdyno apsaugos, todėl nusikaltėliai galėjo neteisėtai prisijungti prie naftotiekio.
Taip pat esą minėta bendrovė ne viską padarė ir likviduodama nelaimės pasekmes. Aplinkosaugininkų nuomone, ant ledo netinkamai pastatytas apsauginis pylimas neatlaikė vandens spaudimo ir įgriuvo, todėl buvo užteršta didelė teritorija, vietomis teršalų koncentracija leistiną normą viršijo 32-60 kartų.
Tuo tarpu bendrovei „Orlen Lietuva“ atstovaujantys advokatai Valentinas Mikelėnas ir Danguolė Bublienė su tokiais aplinkosaugininkų priekaištais nesutinka. Esą, pasaulyje dar nesukurta tokia apsaugos sistema, kuri galėtų aptikti slėgio kritimą produktotiekyje, kai pragręžta tokia maža skylė.
Produktotiekį apsaugos darbuotojai paskirtas teritorijas apžiūri du kartus per parą, nors pagal taisykles tai galėtų daryti kas 3 paras. „Orlen Lietuva“ atstovai taip pat teigė, kad jų bendrovė šios avarijos likvidavimui jau išleido daugiau nei milijoną litų, valymo darbai tebesitęsia iki šiol.
Teismas pripažino, kad iš tiesų sudėtinga tiksliai apskaičiuoti iš produktotiekio išsiliejus dyzelinui gamtai padarytos žalos mąstą, tačiau pabrėžė, kad ji išties didžiulė. Sprendime nurodoma, kad bendrovė „Orlen Lietuva“ turi prisiimti atsakomybę dėl nepakankamos produktotiekio apsaugos, dėl ko atsirado galimybė nelegaliai prie prisijungti ir dėl likviduojant avariją padarytų klaidų.
Vis dėl to teismas nusprendė sumažinti milijoninio ieškinio valstybės naudai dydį 30 procentų – iki 6 milijonų 791 tūkstančio litų. Kol bendrovė „Orlen Lietuva“ šios sumos nesumokės, bus skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos.v