Pasižiūrėjus į Lietuvos darbo biržos tinklalapį atrodo, jog darbuotojų pasirinkimas turėtų būti milžiniškas. Spalio 1 d. duomenimis, vien Panevėžio regione buvo įregistruota 18 tūkst. 561 bedarbis, o tai sudaro 11 proc. visų darbingo amžiaus apskrities gyventojų.
Tačiau Panevėžio rajono ūkininkai visi kaip vienas tvirtina – darbininkų trūksta. Išlepinti valstybės veltui dalijamų pašalpų žmonės nebenori dirbti. Didelė dalis ilgalaikių bedarbių – beviltiški girtuokliai ir vagys. O geri specialistai baigia išsilakstyti į užsienį.
Darbo biržos (DB) ūkininkams į talką atsiųsti bedarbiai neretai trokšta tik vieno: parašo pažymoje, kad ūkininkas atsisakąs jį priimti į darbą! Tada jis ir toliau gaus pašalpas nieko neveikdamas arba uždarbiaudamas nelegaliai...
Apie darbininkus iš darbo biržos parašys knygą
Prie Upytės daržoves auginanti ūkininkė Milda Mikelionienė apie patirtus „nuotykius“ iš DB klientų samdantis laikinus darbininkus derliui laukuose nuimti žada kada nors parašyti knygą. O jos įspūdžių nuotrupos, papasakotos žurnalistams, iškyla prieš akis kaip dokumentinio filmo kadrai.
...Iš ryto pas M.Mikelionienę į darbą prisistatęs kretantis darbininkas pirmiausia šeimininkės paprašo taurelės pagirioms. Kitas, įžūlesnis, pareikalauja cigaretės. Beveik Sabonio ūgio moteriškė į ūkį atvyksta su smulkaus sudėjimo, audringo gyvenimo pėdsakų pažymėtu vyreliu. Žmona praneša ūkininkei, jog vyras dirbs, o ši jį prižiūrėsianti. „Bet juk čia ne vaikų darželis!“ – nusistebi M.Mikelionienė...
Porelė įžūlių, girtuoklių išvaizdos vyrukų laukuose imituoja darbą. Po kurio laiko ūkininkė juos randa įsilinksminusius – sėdinčius ant vagų ir maukiančius alų iš dvilitrinių plastikinių butelių. Netrukus paaiškėja, kad „puota“ per darbymečio įkarštį surengta pačios ūkininkės lėšomis: „darbininkai“, susiskambinę su draugeliais mieste, jiems atvykus pardavė kelis mai-
šus – 300 kg morkų...
Nepalieka be priežiūros
„Per 10 ūkininkavimo metų visko buvo – kai kuriuos „darbininkus“ reikėjo ir iš laukų varyti“, - prisipažįsta ūkininkė iš Ramygalos miesto Salvina Kievinienė. Jos ūkį sudaro 31 ha auginamų grūdinių kultūrų, 5 ha daržovių laukas ir penki šiltnamiai po 8 arus.
Šešerius metus DB siūlomus laikinus darbininkus, dažniausiai turinčius vaikų arba sulaukusius 50 metų, S.Kėvinienė samdydavo darbams laukuose ir šiltnamiuose. Šiemet naujų darbininkų jai ieškoti nebereikėjo, nes pasisekė pernai – dvi iš biržos atsiųstos bedarbės pasirodė esančios sąžiningos ir geros darbininkės. Todėl S.Kievinienė jas priėmė nuolatiniam darbui.
„Kiekvienas ūkininkas, radęs gerų žmonių, gerų darbininkų, stengiasi juos išlaikyti, moka atlyginimą ir per žiemą, kai darbų beveik nelieka“, - sako ramygalietė.
Kai baigiasi derliaus apdorojimo ir priežiūros darbai, samdiniams randama įvairių ūkio darbų – tvarkyti šiltnamius, paruošti žiemai malkų ir kitų. Tačiau samdyti traktorininką visus metus, kai jo paslaugų ir nereikia, ūkininkei yra per brangu. Todėl su technika dabar triūsia ūkininkės vyras.
„Ir aš pati labai daug dirbu šiltnamiuose, laukuose, nors galėčiau mokytis, buhalteriauti. Niekada nepaliekame vienų darbininkų, nes turėjome karčios patirties“, - prisipažįsta ūkininkė, darbą šiltnamiuose apibūdinanti kaip gana sudėtingą, reikalaujantį patikimų rankų.
Darbo atsisako dėl pašalpų ar taurelės
Daukniūnų ŽŪB vyr. administratorius Vidmantas Kraujelis, paklaustas, ar šiais nedarbo laikais turi užtektinai darbininkų, giliai atsidūsta.
„Dar labai neseniai dėl darbininkų turėjome labai didelių problemų. Žinokite, kaimas labai prasigėręs, - lyg didelę paslaptį pritildęs balsą sako pašnekovas. – Didelė šviesesnio jaunimo dalis išsilakstė į miestus“.
Bendrovei darbininkų stygiaus problemos baigėsi, kai darbininkų ėmė ieškoti ne tarp vietinių kaimiečių, o Panevėžyje. Dabar iš aštuonių bendrovėje triūsiančių traktorininkų du yra vietiniai kaimiečiai, o šeši – miestiečiai, bet kilę iš kaimo.
Apie profesinio rengimo centro auklėtinius V.Kraujelis turi savo nuomonę. Kurie nori dirbti, tuos mokykla ir parengė darbui, o kurie ėjo mokytis mamos ar tėvo verčiami, tų po vieno bandymo daugiau negali prileisti prie technikos.
Savo pavardės nenorėjęs skelbi Panevėžio rajono ūkininkas savo kailiu patyrė, kad legaliai pasisamdyti laikinų darbininkų iš kaimo esą praktiškai neįmanoma. Mechanizatoriui už darbo valandą, nelygu darbo sudėtingumas, ūkininkas moka nuo 5 iki 9 litų.
„Visi, galintys dirbti, yra oficialūs bedarbiai, auginantys vaikus. Jie gauna socialines pašalpas, vaikai mokyklose – nemokamą maitinimą, namo jiems veltui atneša kruopų, ryžių ir makaronų. Įsidarbinęs jis visa tai prarastų. Mūsų socialinės rūpybos sistema yra taip sutvarkyta, kad didelių poreikių neturinčiajam neapsimokėtų dirbti“, - įsitikinęs „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.
Jam neseniai pasisekė derliaus nuėmimo periodui trims mėnesiams pasisamdyti vieną laikiną darbininką. Tokią sėkmę ūkininkui lėmė tai, kad tam bedarbiui baigėsi socialinių pašalpų mokėjimo laikas. Tris mėnesius laikinai padirbęs vyriškis vėl galės gyventi iš DB pašalpų nedirbdamas.
Galintis dirbti jaunimas išvyksta į užsienį
„Žmonių yra, bet žmogaus nerandi“, - pajuokavimu pokalbį pradeda ŽŪB „Papalčiai“ pirmininkas Romas Kiltinavičius.
Šiuo metu gamybą plečiančios bendrovės vadovas per dieną sulaukia po 5-6 darbo ieškančiųjų skambučius ir bando atsirinkti, kas iš tiesų nori dirbti, o kas tik laiką prastumti. Darbininkų kaita bendrovėje didelė. Nuo 2008 metų veikianti bendrovė kasmet įdarbina DB pasiūlomų bedarbių, bet iš jų per tą laiką nuolatiniam darbui liko tik du.
Bandomąjį periodą – tris mėnesius – už minimalią algą padirbusiam darbininkui bendrovės vadovai pasiūlo didesnį atlyginimą, jei mato žmogaus suinteresuotumą dirbti. Deja, po pirmojo atlyginimo iš 10-ies darbininkų trys keturi į darbą neateina arba ateina tokios būklės, kad darbdaviai negali leisti jiems dirbti.
„Nenori žmonės dirbti. Valstybė atpratino nuo darbo. Dažnas bedarbis renkasi vieną dvi savaites padirbti viešuosius darbus seniūnijose, o paskui vėl mėnesių mėnesius gyventi iš pašalpų. Savo įstatymais mes kertame šaką, ant kurios sėdime. Dauguma galinčiųjų ir norinčiųjų gerai dirbti išvyko į užsienį. Po penkerių metų žemės ūkyje nebeturėsime specialistų“, - nelinksmą ateitį prognozuoja bendrovės pirmininkas.
Dvejus metus „Papalčių“ bendrovės autoservise amato išmokęs ir gerai dirbęs jaunuolis šią vasarą irgi pakėlė sparnus į Londoną. Bendrovė savo galimybėmis negalėjo rungtis su gabų vaikiną paviliojusiu vakarietišku atlyginimu.
Pasak R.Kiltinavičiaus, visus metus išlaikyti gerus darbininkus žemės ūkio sferoje, kur didžioji dalis darbų yra sezoniniai, – didelė problema. Dėl to bendrovė nuolat plečia savo veiklą, kurdama papildomus verslus – autoserviso, kuro briketų gamybos, vandens turizmo – kad bet kuriuo metų laiku geriems darbininkams galėtų pasiūlyti darbo ir jų neprarastų iki kito žemdirbystės sezono.
Vagia viską, ką paneša
„Vagystės tapo dalies Lietuvos gyventojų pragyvenimo šaltiniu“, - atskirą problemą išskiria R.Kiltinavičius. Anot jo, iš bendrovės darbininkai vagia viską, ką galima paimti: chemines medžiagas, automobilių detales ir įrangą. Per 20 gyvavimo metų bendrovė dėl vagysčių neteko 250 tūkst. Lt vertės turto. Teismuose laimėjo šešias vagysčių bylas. Nemažai bylų pralošta nepakakus įrodymų. Šiuo metu bendrovė yra nemažai investavusi į modernias turto apsaugos sistemas, tačiau bandymų, nors ir nesėkmingų, ką nors nugvelbti vis pasitaiko.
Panevėžio rajono jaunųjų ūkininkų ratelio pirmininkas Osvaldas Dirsė, dirbantis per 300 ha žemės, be samdomų darbininkų išsiverčia. Tačiau puikiai žino, jog noriai dirbančių žmonių kaime trūksta, didelė dalis kaimo bedarbių girtauja, yra nesąžiningi, vagia iš ūkininkų vertingą turtą, darbdaviai be priežiūros darbininkų palikti negali.
„Kas turi rinkoje paklausą, išvyko į užsienį arba į miestą“, - sako O.Dirsė.
Pasak rajono jaunųjų ūkininkų lyderio, finansiškai tvirtesniems stambiems ūkininkams lengviau atsirinkti darbininkus, o smulkiesiems prireikus pasisamdyti vieną du darbininkus tenka nueiti kryžiaus kelius.
Užsidirbti nori tik pašalpų dar negaunantys moksleiviai
Tik 23 ha žemės dirbantis ūkininkas Henrikas Ambraška iš Kritižio kaimo džiaugiasi, kad jam samdyti svetimų žmonių nereikia, nedideliame ūkelyje susitvarko su 18-mečiu sūnumi.
„Jeigu prireikia kokios talkos šienui suvežti, susitarti galima tik su jaunais žmonėmis – moksleiviais. Kiti padorūs jauni žmonės turi darbus, o bedarbiai nuolat sėdi prie aludės. Į kaimą atvykusiam žmogui gali susidaryti įspūdis, kad visas kaimas prasigėręs. Iš tiesų taip nėra. Žmonės yra normalūs, dirba, tik keli nuolatiniai aludžių lankytojai sudaro tokį vaizdą“, - patikina H.Ambraška.
„Gerų kvalifikuotų darbininkų stinga. Daugelis žiūri, kaip gauti bedarbio pašalpą ir bėgti į alaus barą“, - „Ūkininko patarėjui“ sako ūkininkas iš Dembavos Petras Nevulis.
Augalininkystės ūkį turinčio ir 500 ha žemės dirbančio ūkininko nuomone, žmones gadina pašalpos.
„Visi moka skaičiuoti. Neišeidamas iš namų bedarbis gauna kelis šimtus litų ir sėdi laimingas. O norint gauti tūkstantį jau paplušėti tektų.
Rapsus, grūdines kultūras ir juoduosius serbentus auginantis P.Nevulis džiaugiasi, kad dauguma ūkio darbų dabar yra mechanizuoti, tad rankų darbo reikia nedaug. Tačiau ūkininko turima technika moderni ir brangi, prie tokios vairo bet ko nepasodinsi – žmogus turi kelti pasitikėjimą.
Pernai trys iš DB atėję traktorininkai P.Nevulio ūkyje liko iki šiol. Bet šiemet pavasarį pritrūkus dar vieno traktorininko ir pabandžius jį nusisamdyti ūkininkui teko išgyventi milžinišką stresą.
Pagal skelbimą laikraštyje prisistatęs 48 metų vyras iš Kaišiadorių rajono P.Nevulį patikino galįs ir mokąs viską. Ūkininkas būsimo samdinio gebėjimus vis dėlto norėjo išbandyti pasodindamas jį prie traktoriaus vairo. Atsitiko taip, kad netrukus traktorius atsidūrė griovy ir vos neapvirto. Ūkininkas su siaubu tai prisimena. O vos tragedija nevirtusio įvykio priežastis buvo elementari – dirbdamas traktoriumi vyriškis iš rankų nepaleido mobiliojo telefono – nuolat susirašinėjo su Panevėžyje susirasta nauja panele...
Tarp 7000 bedarbių nerado 70 darbininkų
Gintauto Domino ūkyje Perekšlių kaime šiuo metu dirba per 130 nuolatinių ir laikinų darbininkų. Vien bulviakasiui ūkininkas pasisamdė beveik 70 pagalbininkų. Dėl jų dar prieš mėnesį iki bulviakasio jis kreipęsis į Panevėžio teritorinės DB Panevėžio skyrių.
„Paprašiau 70-ies darbininkų, o Panevėžio DB man atsiuntė 14. Iš jų įdarbinau keturis. O iš tų keturių vienas po dienos kitos pranešė susirgęs ir turįs nedarbingumo pažymėjimą“, - apie savo nelinksmą patirtį samdant laikinus darbininkus pasakoja G.Dominas.
Per bulviakasį dirbti prie bulvių kasimo mašinos, anot ūkininko, nesudėtinga, tą gali sugebėti kiekvienas. Tad kodėl G.Dominas iš 14 Panevėžio bedarbių įdarbino tik keturis?
„Dauguma atvykusiųjų pasakė, kad yra siųsti iš darbo biržos, bet iš tikrųjų dirbti ūkyje nenori, ir paprašė pažymoje parašyti, jog tai aš jų nepriimu į darbą“, - tipinę Lietuvoje situaciją nupasakoja G.Dominas.
Vienas atsisakiusiųjų dirbti pas G.Dominą paaiškino turįs nelegalų darbą, o iš DB kaip bedarbis gaunąs pašalpas, tad darbo už minimalų atlyginimą jam nereikia. Kitas oficialus bedarbis pasidžiaugė uždarbiaujantis užsienyje: kelis kartus per mėnesį suvažinėjantis į Norvegiją ir iš ten į Lietuvą atgabenantis parduoti lašišų. Gimtojoje šalyje verteiva naudojasi visomis bedarbiui priklausančiomis pašalpomis, lengvatomis, nemokama sveikatos apsauga.
Principingumu pasižymintis
G.Dominas nė vienam tokiam fiktyviam darbo ieškotojui nepasitarnavo, o jų pažymose trumpai drūtai parašė: „Atsisakė darbo“.
Valstybėje pasigenda teisingumo
G.Dominui viena darbo vieta jo ūkyje kainuoja apie 3500 tūkst. Lt. Darbuotojas „į rankas“ gauna apie 2100 Lt, likusi dalis tenka „Sodrai“, sveikatos draudimui.
„Suprantate, kiek daug mano darbuotojas kas mėnesį sumoka mokesčių valstybei! Man jo gaila, nes tai jis išlaiko įžūlius veltėdžius, iš jo uždarbio sumokamos pašalpos fiktyviems bedarbiams“, - neslepia pasipiktinimo darbštus ir gabus ūkininkas.
G.Dominą labai nustebino ir Panevėžio DB pozicija: jos internetiniame puslapyje rašoma, jog Panevėžyje yra 7 tūkst. bedarbių. O man paprašius nepasiūlė nė 70-ies darbininkų. Kaip suprasti tokį požiūrį?
Negavęs darbininkų iš Panevėžio DB, ūkininkas kreipėsi į Šiaulių teritorinės DB Pakruojo ir Radviliškio skyrius. Daugumą bulviakasio talkininkų pasisamdė būtent iš Pakruojo, nors šio miesto DB skyriuje įregistruota tik per 200 darbo ieškančiųjų.
„Žmonės dirbo gana gerai. Negaliu peikti. Tik apie vieną, 45 metų B., gero žodžio pasakyti negalėčiau“, - sako darbdavys.
Dėl minėtojo B. Pakruojo DB vadovai G. Dominą buvo įspėję – esą vyras vengia darbo, tik niekaip nesiseka jo pričiupti simuliuojant. G.Dominas iš karto pastebėjo B. kažką bandantį tartis su ūkio gamybos vadovu. Priėjęs prie būsimojo samdinio ūkininkas pasakė griežtai: „Arba tu dirbti, arba parašau, kad atsisakai darbo.“ Bedarbis, anot ūkininko, pykęs ir plūdęsis, bet neturėjęs kitos išeities – darbo sutartį pasirašęs. O po poros dienų į darbą neatvyko, pranešė apie gautą nedarbingumo pažymėjimą...
„Vadinasi, pas mus korupcija – visose sferose. O valstybėje klesti neteisybė – sąžiningų, darbščių žmonių sąskaita gyvena nesąžiningieji, tinginiai, girtuokliai. Jeigu ir toliau bus taip elgiamasi, jeigu veltėdžių neįpratinsime dirbti, mūsų šalis niekada nesuklestės, atvirkščiai – atsidursime ties bankroto riba kaip graikai“, - daro išvadą G.Dominas.
G.Dominą šiemet nemaloniai nustebino dar viena bedarbių atmaina – naujas darbo rinkos dalyvis,
t. y. asmuo, nedirbęs nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo – 1991-ųjų. Tokių bedarbių G.Dominui šiemet DB atsiuntė aštuonis.
„Jeigu naujas darbo rinkos dalyvis yra jaunuolis, neseniai palikęs mokyklos suolą, arba motina, auginusi vaikus, - viskas suprantama. Bet kai naujas darbo rinkos dalyvis yra gimęs 1955 metais, tai yra labai keista, - teisybę rėžia ūkininkas, pasigendantis mūsų valstybėje teisingo ir griežto požiūrio į veltėdžius.