Tokios seniūno “iniciatyvos” sugluminti tikrieji kaimo bendruomenės komiteto nariai kreipėsi į vietos savivaldybės vadovus, prašydami išsiaiškinti, ar seniūnas neviršijo savo įgaliojimų ir nepažeidė valstybės tarnautojo etikos.
Tačiau nei vietos politikai, nei Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vadovas seniūno elgesyje pažeidimų nemato.
Seniūnas sukvietė kaimiečius
Lazdijų kaimiškosios seniūnijos seniūnas ir vietos Ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkas, liberalcentristas Sigitas Arbačiauskas praėjusį sekmadienį ne tik sukvietė Kuklių kaimo bendruomenės komiteto narių susirinkimą, tačiau ir nurodė, kas turėtų būti išrinktas naujuoju vietos bendruomenės lyderiu.
Balsuojant naujojo bendruomenės pirmininko rinkimuose rankas pakėlė ne tikrieji tos bendruomenės nariai, bet iš aplinkinių kaimų į susirinkimą surinkti vietos gyventojai.
Nei pats seniūnas S.Arbačiauskas, nei naujai išrinktas Kuklių kaimo bendruomenės komiteto pirmininkas Raimundas Kamandulis nėra šios bendruomenės komiteto nariai.
Sutapimas, kad didžioji dauguma balsavusiųjų – S.Arbačiausko vadovaujamos seniūnijos skirstomų socialinių pašalpų gavėjai.
Kuklių bei kelių aplinkinių kaimų gyventojams praėjusią savaitę vietos laiškanešys išnešiojo seniūno pasirašytus kvietimus.
“Dėmesio! Kviečiamas susirinkimas bendruomenės veiklos klausimais. Seniūnas Sigitas Arbačiauskas” – maždaug tokiu tekstu vykdomosios valdžios tarnautojas kvietė susirinkti gyventojus į Kuklių kaimo bendruomenės komiteto turimas patalpas buvusio kolūkio vaikų darželio patalpose.
Į seniūno kvietimą atsiliepė apie 40 Kuklių ir kelių aplinkinių kaimų gyventojų.
Pačios Kuklių kaimo bendruomenės komiteto sąraše – 11 narių.
Žėrė priekaištus dėl neveiklumo
Kuklių kaimo bendruomenės komitetą, kaip juridinę asociacijos statusą turinčią organizaciją, prieš keletą metų įkūrė Kuklių kaimo gyventoja Astutė Ravinskienė.
Moteris kartu su bendraminčiais subūrė vietos gyventojus, kreipėsi į vietos savivaldybę dėl patalpų skyrimo buvusiame vaikų darželyje, parašė projektą šių patalpų remontui ir gavo paramą tam iš Nacionalinės mokėjimo agentūros.
Suremontuotose patalpose vietos jaunimas rengdavo šokių vakarus, kaimo gyventojai - suėjimus, šventes. Priekaištų bendruomenės komiteto pirmininke išrinktai A.Ravinskienei nereiškė nei bendruomenės komiteto nariai, nei oficialiai jam nepriklausantys vietos gyventojai – visus tenkino naujos organizacijos veikla ir jos pirmininkės iniciatyvos.
Neturėjo bendruomenės veiklai priekaištų ir vietos valdžios atstovai. Iki praėjusio sekmadienio, kai seniūno S.Arbačiausko iniciatyva sukviestame gyventojų susirinkime priekaištai ėmė piltis kaip iš kibiro.
“Susirinkime seniūnas tvirtino, esą gyventojai jam skundžiasi, jog bendruomenėje nevyksta jokia veikla – neleidžiu jaunimui rengti šokių vakarų. Aš ir paaiškinau, kodėl jų nėra – ne mano jėgoms lakstyti po kiekvieno šokių vakaro po policiją, aikšinantis, kas išdaužė langus, išspardė duris ar kitaip sugadino mums patikėtą valdyti turtą. Jaunimui buvo paaiškinta – kol nesielgsite kaip žmonės, tol šokių nebus”, - lrytas.lt pasakojo dabar jau buvusi Kuklių kaimo bendruomenės pirmininkė A.Ravinskienė.
Moteris sako nelaikanti pykčio dėl prarasto posto, kuris davė daugiau išlaidų nei naudos, tačiau tvirtina jaučianti nuoskaudą, kad seniūnas neveiklumu apkaltino nepagrįstai.
Tačiau nusileisti tokiam seniūno akibrokštui kištis į vietos savivaldos organizacijos veiklą nežada tikrieji Kuklių kaimo bendruomenės komiteto nariai. “Konsultuosimės su juristais dėl tolesnių veiksmų. Manome, kad nei minėtas susirinkimas, nei jo metu priimti sprendimai neturi juridinės galios”, - sakė kukliškiai.
Bendruomenės pirmininkė privalės atsiskaityti
“Ko čia kas ieško dar? Viršijau savo įgaliojimus? Juk aš seniūnas, negaliu nereaguoti, kai žmonės man sako, kad tas bendruomenės komitetas nieko nedaro, o yra naudojamas asmeniniams jos pirmininkės interesams tenkinti. Ką jie tokio padarė? Nieko! Laimėjo iš savivaldybės pinigų, o projekto nesirengia vykdyt – turės tuoj grąžint tuos pinigus atgal! Net komiteto sudėties atsinaujinti nesugebėjo, kai keli nariai į užsienį emigravo.
Ir ką čia Ravinskienė meluoja, kad aš kviečiau žmones? Abu kvietėm – ir ji, ir aš. Ir apskritai, man kaip seniūnui viskas rūpi, kas dedasi mano vadovaujamoje teritorijoje. Juk turi rūpėti, aš tam ir paskirtas, kad rūpinčiausi visų žmonių interesais. Ir iš viso, kokia ten ta bendruomenė? Susirinko kelios moteriškės sau į ratelį – per penkis metus vos vienuolika narių, jokio augimo!
Sakot, mano siūlytą kandidatą išrinko, o jis net ne bendruomenės komiteto narys? Taigi dabar jau – narys! Ir apskritai, ko ji (A.Ravinskienė – aut.past.) ten balsą kelia? Dar neturėjau kada, bet grįžęs po ligos pareikalausiu, kad ji atsiskaitytų seniūnijai už patalpų nuomą, kam ir už kiek naudoja, kur tie pinigai!“ – ketvirtadienio vakarą Lazdijų kaimiškosios seniūnijos seniūną S.Arbačiauską pavyko pakalbinti mobiliuoju telefonu.
Rytojaus dieną po garsiojo bendruomenės susirinkimo S.Arbačiauskas susirgo ir iki šiol, kaip informavo Lazdijų rajono savivaldybės administracijoje, turi nedarbingumo lapelį.
Direktorius gina pavaldinį
“Pagal Lazdijų seniūnijos seniūno pareigybės aprašymą, seniūnas turi teisę šaukti seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoti gyventojų susitikimus su rajono savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais. Gerai, kad seniūnai organizuoja ir inicijuoja bendruomenių steigimąsi ir jų susirinkimus; jie ir turi būti vietos lyderiai.
Vis dėlto, dar labiau sveikintina, kai iniciatyvos ateina iš pačių gyventojų: tada bendruomenės aktyviau gina savo interesus, o ne tik vykdo seniūno valią. Tokiu būdu laimi abi pusės: seniūnas gauna informaciją ir naujas idėjas, o bendruomenė, veikdama savarankiškai, gali būti seniūno darbo vertintoja ir skatinti jį tobulėti.
Pridursiu, kad gyventojai patys sprendžia, koks bendravimo būdas su seniūnu jiems yra priimtinesnis”, - raštu atsiųstame atsakyme į klausimą, ar į vietos seniūno pareigybines funkcijas įeina (kokia apimtimi) organizuoti, koordinuoti ir kitaip veikti seniūnijos teritorijoje esančių kaimo bendruomenių komitetų veiklą ir ar toks atstovaujamosios valdžios atstovo kišimasis į vietos bendruomenės savivaldos organizacijos vidaus reikalus iš esmės nepažeidžia įstatyme numatytų valdžių atidalijimo principų ir nekelia grėsmės demokratijai, teigia tiesioginis seniūno S.Arbačiausko viršininkas, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Salatka.
Paprašytas pakomentuoti situaciją Lazdijų rajone, žinomas politikos apžvalgininkas, žurnalistas, Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataras Rimvydas Valatka teigė, kad toks seniūno ir jį ginančių valdžios atstovų elgesys – demokratijos grimasos išraiška Lietuvoje: “Čia ir be komentarų aišku, kad taip neturėtų būti. Panašiai buvo 1940 m. vadinamajame „liaudies“ seime - už „įstojimą į SSRS“ rankas kilnojo ne tik to seimo nariai, bet ir tarp jų pasodinti NKVD karininkai.
Kodėl taip yra, irgi aišku: Lietuvoje iš visų valdžios grandžių sklinda neslepiamas troškimas pajungti viską, kas gali būti po tavim. Noras valdyti žmones auga, o noro tarnauti žmonėms, kuo pirmiausia ir turėtų užsiimti seniūnai, vis mažiau. Tai eina nuo pat aukščiausios valstybės politinės vadovybės. Bet kuris laisvesnis žmonių susibūrimas (šiuo atveju kaimo bendruomenė) visiems ponams, žaidžiantiems galios žaidimus, kelia baimę - juk gali ir nesuvaldyti tų žmonių“.
Ką žmonėms daryti? Receptas ir paprastas, ir sudėtingas. Niekas iš šalies šitaip apgautiems (išdurtiems) žmonėms nepadės. Jei piliečiai ras jėgų nepripažinti seniūno statytinio, jei susirinkę laisvai išrinks savą bendruomenės lyderį, tai bus ne tik jų pergalė, tai palengvins ir gretimų kaimų žmonių kovą už savo žmogišką orumą.