Šio susitikimo dalyviai siekia pabrėžti, jog religija negali
būti naudojama kaip dingstis karui.
Ceremonijos Asyžiuje vyksta minint pirmųjų ekumeninių Maldų
už taiką, kurias tuometis popiežius Jonas Paulius II surengė 1986
metais, vykstant Šaltojo karo konfliktams dešimtyse šalių,
25-asias metines.
Į Benedikto XVI kvietimą atsiliepė apie 300 delegatų,
atstovaujančių įvairiems tikėjimams, tačiau tarp jų nėra
garsenybių, galinčių prilygti 1986 metais vykusios ceremonijos
dalyviams, kai melstis susirinko Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama,
motina Teresė, Amerikos čiabuvių vadai ir kiti veikėjai.
Konservatyvių pažiūrų katalikai, kaip ir 1986 metais,
pasmerkė šį susitikimą, sakydami, jog pontifikas elgiasi
šventvagiškai, kviesdamas „netikrų“ tikėjimų lyderiams melsti
savo dievų taikos.
Prieštaringai vertinama Šv.Pijaus X kunigų brolija, kurią
Benediktas XVI siekia susigrąžinti į Vatikano pastogę, paskelbė
atlaikysianti tūkstantį mišių, kad atitaisytų žalą, padarytą
šio susitikimo, ir ragino popiežių pasinaudoti proga bei paraginti
kitus atsiversti į katalikybę.
Popiežius taip nepasielgė, tačiau 1986 metais jis pats buvo
tarp kritikų ir nedalyvavo pirmosiose Maldose už taiką,
nepritardamas sumanymui, jog įvairių religijų atstovai melsis
kartu. Šįkart nebus rengiamos jokios viešos bendro pamaldos,
siekiant pašalinti bet kokias užuominas į sinkretizmą arba
įvairių tikėjimų ir apeigų suderinimą.
Anglikonų Bažnyčios vadovas Kenterberio arkivyskupas Rowanas
Williamsas, kuris vienas iš pirmųjų pasisakė
per šio taikos susitikimo atidarymą, pareiškė, jog dalyviai
susirinko ne tam, kad rastų „mažiausią bendrą tikėjimo
pagrindą“.
Pasak jo, šios pamaldos veikiau turėtų parodyti pasauliui, kad
savo atskirumu skirtingos religijos padeda pasisemti išminties
„kovoje prieš kvailybę pasaulyje, kuris tebėra persekiojamas
baimės ir įtarimų; tebėra įsimylėjęs idėją, kad saugumas gali
būti grindžiamas aktyviu priešiškumu; vis dar geba toleruoti arba
ignoruoti masines žūtis tarp neturtingiausiųjų dėl karų ir
ligų“.
Tarp pakviestųjų taip pat buvo Konstantinopolio ekumeninis
patriarchas Baltramiejus I, Graikijos, Rusijos ir Baltarusijos
ortodoksų bažnyčių atstovai, taip pat liuteronų evangelikų,
metodistų ir baptistų lyderių. Susitikime dalyvayja keli žydų
rabinai, apie 60 musulmonų, šeši hinduistai ir šintoistai, trys
daoizmo atstovai, trys džainistai ir vienas zoroastrizmo atstovas.
Jie visi kartu važiavo specialiu popiežiaus traukiniu, kuris ketvirtadienį paryčiais išvyko iš Vatikano traukinių stoties.
Delegatai kartu valgė priešpiečius ir tyliai privačiai meldėsi.
Po pietų jie atskirai melsis už taiką Šv.Pranciškaus
vienuolyne Asyžiuje ir padarys bendrą pareiškimą, ragindami kurti
taiką. Ketvirtadienio vakarą delegatai grįš į Romą ir
penktadienį dalyvaus specialioje Benedikto XVI audiencijoje.