Statistikos departamento duomenimis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, gyventojai savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas vertino šiek tiek pesimistiškiau.
Spalį 8 procentai gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 43 procentai - kad pablogėjo, 49 procentai manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (rugsėjį - atitinkamai 9, 39 ir 51 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 15 procentų gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 31 procentas manė, kad finansinė padėtis pablogės (rugsėjį - atitinkamai 15 ir 26 proc.). Šiek tiek daugiau nei pusės (51 proc.) gyventojų manymu, jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 15 procentų gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 47 procentai - kad pablogėjo, 37 procentai - kad nepasikeitė (rugsėjį - atitinkamai 19, 41 ir 39 proc.).
Spalį 16 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 39 procentai prognozavo pablogėjimą, 42 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati (rugsėjį - atitinkamai 23, 30 ir 43 proc.).
Spalį 16 proc. gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 46 procentai prognozavo tolesnį bedarbių skaičiaus augimą (rugsėjį - atitinkamai 18 ir 43 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime spalį nesiskyrė ir, palyginti su rugsėju, tiek mieste, tiek kaime sumažėjo 5 procentiniais punktais.
Didžiausią įtaką vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimui mieste turėjo pesimistiškesnis gyventojų tikimybės bent kiek sutaupyti ir šalies ekonominės padėties perspektyvų vertinimas. Miesto gyventojų, nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 31 iki 41 procento, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės - sumažėjo nuo 23 iki 15 procentų. Miestiečiai taip pat pesimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.
Kaimo gyventojai pesimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas. Kaimo gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 29 iki 42 procentų, manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. padidės - nuo 37 iki 46 procentų.
Per metus - 2011 m. spalį, palyginti su 2010 m. spaliu, - vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3 procentiniais punktais. Šio rodiklio padidėjimą lėmė optimistiškesnis nedarbo lygio pokyčių per artimiausius 12 mėnesių vertinimas: per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičių didėsiant, dalis sumažėjo nuo 57 iki 46 procentų. Taip pat gyventojai optimistiškiau vertino namų ūkio finansinės padėties ir šalies ekonomikos perspektyvas.
Gyventojų, manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pablogės, dalis sumažėjo nuo 36 iki 31 proc., manančių, kad šalies ekonominė padėtis labai pablogės - nuo 14 iki 8 proc. Tačiau pablogėjo gyventojų nuomonė apie galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.