Ar tik ne save Seimo narys M.Adomėnas pamatė žymiojo norvegų dramaturgo įžvalgų veidrodyje?
Naujasis spektaklis sostinėje reklamuojamas tokiomis H.Ibseno citatomis: „Dauguma visada teisi?”, „Argi teisinga, kad kvailieji vadovautų protingiesiems?”, „Mūsų krašto žmonės yra partijų vergai”.
Vilniečiai jau pastebėjo šias reklamas.
Vienus jos paskatino prisiminti savo viršininką, kuris „kvailas per visą pilvą”. Antri diskutavo apie „bestubures šalies partijas, kurios išskėtusios rankas laukia bet kokios reputacijos perėjūno”.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys M.Adomėnas buvo originaliausias – jis įsižeidė lyg „Visuomenės priešo” neskaitęs mokinukas, mokytojos paprašytas papasakoti pjesės siužetą.
„Nacionalinis dramos teatras šitaip leidžia piliečių pinigus antivalstybinei propagandai”, – žemiausio lygio sovietinio cenzoriaus stiliumi pareiškė 39 metų aštuonias užsienio kalbas mokantis Kembridžo universiteto daktaras M.Adomėnas.
O kaip gerbiamasis daktaras reaguotų, jei sostinės reklamos stende išvystų štai tokį labai panašaus turinio užrašą: „Manęs netenkina leisgyvė Lietuva, šalis be užmojų ir tikėjimo savo jėgomis, šalis, nematanti ateities.”
Dėtų ant stabdžių vos nesukeldamas avarijos?
Prabiltų apie visuomenės nepasitikėjimą valdžia skatinimą?
O galiausiai, ko gero, drėbtų, kad jis nemėgsta savo rinkimų programos, kurioje pats bandė kalbėti beveik apie tą patį, tik, žinoma, ne taip talentingai kaip H.Ibsenas.
