ESBO atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič neseniai
viešai išsakė susirūpinimą dėl kaltinimų šmeižtu Lietuvos
žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui. Dėl tariamo
šmeižto privataus kaltinimo tvarka į teismą kreipėsi dienraščio
„Respublika“ leidėjas Vitas Tomkus.
Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų
skyriaus vedėjas dr. Skirmantas Bikelis BNS sakė nenorįs komentuoti
konkrečios bylos, bet teigė iš esmės sutinkantis su
ESBO atstovės nuomone dėl pačios teisinio reglamentavimo
problemos.
„Konfliktai dėl įžeidimo ir šmeižimo, išskyrus nebent itin
didelę žalą asmeniui sukėlusius atvejus, turėtų būti
sprendžiami tarpusavio susitarimu ar civiline tvarka pateikiant
ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Papildomai inicijuoti
baudžiamąjį procesą, įtraukti ir taip darbu apkrautas
teisėsaugos institucijas, atsakovui taikyti papildomas griežtas
baudžiamąsias sankcijas dažnai nebūtų racionalu ir protinga“, -
sakė teisininkas.
Pasak teisės eksperto, yra pavojus, kad konfliktams spręsti
naudojamas baudžiamasis procesas, net jei jis ir nesibaigtų
apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, gali virsti spaudimo,
savotiško keršto oponentui priemone.
Anot S.Bikelio, šis atvejis paliečia ne tik garbės ir orumo
pažeidimų teisinio vertinimo, bet kur kas platesnę problemą.
„Reikia suvokti, kad baudžiamoji teisė dažnai yra kitas teisės
šakas dubliuojanti teisės šaka. Įvairūs konfliktai, ginčai,
žalos atlyginimo klausimai visų pirma turi būti sprendžiami
šalių tarpusavio susitarimu ar civilinės, darbo, administracinės
ar kitų teisės šakų nustatyta tvarka. Tik tuomet, kai šių
priemonių nepakanka problemai išspręsti, verta galvoti apie itin
griežtas priemones apimančio ir daug laiko bei finansų
kainuojančio baudžiamojo proceso pradėjimą. Tai vadinamasis
baudžiamosios teisės kaip kraštutinės (paskutinės) priemonės
naudojimo principas“, - kalbėjo teisininkas.
„Deja, Lietuvoje pernelyg dažnai šio principo nėra laikomasi.
Vyksta nemažai baudžiamųjų bylų, kuriose asmenys kaltinami dėl
žodinių kivirčų, dėl konfliktų nepasidalijus turto ir pan.
Visada yra pavojus, kad tokie baudžiamieji procesai virs ne
teisingumo vykdymo, bet asmeninių sąskaitų suvedinėjimo priemone,
dargi brangiai valstybei ir visuomenei kainuojančia“, - teigė jis.
V.Tomkus teisme reikalauja milijono litų už tariamą šmeižtą,
kai D.Radzevičius savo tinklaraštyje, remdamasis „WikiLeaks“
paviešintais dokumentais, parašė komentarą „Wikileaks: Tomkaus
„Respublika“ išdavė ir pardavė žurnalistiką“.
Šią bylą stebinti ESBO atstovė žiniasklaidos laisvei
D.Mijatovič paragino Lietuvos valdžią panaikinti baudžiamąją
atsakomybę už šią veiką.
„D.Radzevičius kaltinamas dėl šmeižto, nes išsakė savo
nuomonę tinklaraštyje dėl galimo kai kurių žiniasklaidos
priemonių elgesio. Tokios visuomeninės svarbos reikalus turėtų
būti leidžiama aptarti laisvai ir su didžiausio laipsnio teisine
apsauga“, - išplatintame pranešime sakė D.Mijatovič.
„Ši byla iliustruoja būtinybę Lietuvai, dabartinei
ESBO pirmininkei, panaikinti baudžiamuosius įstatymus dėl
šmeižto, kad žiniasklaida būtų išvaduota nuo
„bauginančio“ pasenusių nuostatų poveikio“, - teigė
ESBO atstovė.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas paskleidė apie kitą
žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti
ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba
laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Be to, tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar
labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę
ar spaudinyje, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba
laisvės atėmimu iki dvejų metų.