Pastarosiomis dienomis statistikos agentūra Eurostatas paskelbė,
kad vienam mokytojui Lietuvoje tenka mažiau mokinių nei daugumoje
kitų Europos Sąjungos (ES) šalių: 2009-aisiais Lietuvos pedagogams
vidutiniškai teko po 9,7 vaiko, o Prancūzijoje ar Jungtinėje
Karalystėje - beveik po 20.
Be to, moksleivių skaičius, tenkantis vienam pedagogui, per
devynerius metus Lietuvoje gerokai smuko - 2000-aisiais jis siekė
16,7.
Švietimo ir mokslo ministro teigimu, mokytojų skaičius nespėja
mažėti tokiu pat tempu, kaip ir mokinių.
„Tokią situaciją lemia pakankamai ženklus per pastarąjį
dešimtmetį mokinių mažėjimas. Natūralu, kad mokytojų skaičius
lėtėja mažiau nei mokinių skaičius, ir tai atsispindi tame
santykyje, kurį Eurostatas skelbia“, - statistikos duomenis BNS
komentavo G.Steponavičius.
Anot jo, siekiant pritaikyti mokytojų skaičių prie
demografinės situacijos, pernai gerokai sumažinta valstybės
finansuojamų pedagoginių studijų vietų.
„Iki pastarojo meto mokytojų buvo ruošiama tiek, kiek jų tiek
nereikia. Mes daugiau nei tris kartus, pradedant praėjusiais mokslo
metais, sumažinome valstybės finansuojamų pedagoginės pakraipos
vietų skaičių. Šiuo metu jis yra 800, o dar ankstesnės
Vyriausybės laikotarpiu buvo keli tūkstančiai vietų“, - BNS sakė
ministras.
Dabar mokytojų skaičiaus reguliavimas, pasak G.Steponavičiaus,
lieka mokyklų steigėjų - savivaldybių - rankose. Kai kurios esą
susitvarkė taip, kad jose vienam mokytojui tenka daugiau mokinių,
tačiau likusiose šis rodiklis išlieka itin mažas. Tai, pasak
Švietimo ir mokslo ministerijos vadovo, lemia savivaldos politikų
neryžtingumas.
„Mes vienaip ar kitaip mokyklų tinklo bendriausias taisykles
nustatome, bet konkrečių mokyklų pertvarkos yra savivaldybių,
kurios yra šių mokyklų steigėjos, rankose. Todėl natūralu, kad
nedarant sprendimų, ypač ten, kur mokinių skaičius mokyklose yra
labai mažas, tikrai turime situaciją, kur vidurkis mokytojų,
lyginant su mokiniais, yra toks“, - sakė jis.
Ministerijos BNS pateiktais duomenimis, 2009-aisiais vienam
mokytojo etatui daugiausiai vaikų - 10,94 - teko Druskininkų
savivaldybėje. Šis rodiklis 9 kartelę perkopė Vilniuje, Kaune,
Šiauliuose, Alytuje, Rietave, Raseinių rajone.
Tuo metu Neringoje jis tesiekė 4,63, Vilniaus, Alytaus bei
Kelmės rajonuose buvo mažesnis nei 6, Šiaulių, Vilkaviškio,
Širvintų, Šakių, Prienų, Šalčininkų, Molėtų, Kupiškio,
Kaišiadorių, Jurbarko, Anykščių rajonuose ir Kazlų Rūdos
savivaldybėje nesiekė 7. Atkreipiamas dėmesys, kad etatų yra
daugiau negu mokytojų, mat dalis jų dirba keliose mokyklose ir ne
vienu etatu.
„Pagrindinis kliuvinys yra tai, kad savivaldybėse vienaip ar
kitaip sprendimai yra delsiami ir vengiama juos priimti. Pridurčiau,
kad ir darbo santykių nelankstumas mokyklų savininkams neleidžia
šių klausimų spręsti, kaip galbūt galima būtų - kalbu apie
vyresnio, pensinio amžiaus mokytojus“, - kalbėjo ministras.
Šiemet, anot Švietimo ir mokslo ministerijos, mokinių šalies mokyklose yra maždaug 20 tūkst. mažiau nei pernai.
Statistikos departamento duomenimis, nuo 2000 iki 2009 metų 10
tūkst. gyventojų tenkantis bendrojo lavinimo įstaigų mokinių
skaičius sumenko nuo 1729 iki 1323, pernai jis mažėjo toliau -
siekė 1282.
Pernai gimė 35,6 tūkst. kūdikių. Gimusiųjų skaičius,
tenkantis 1000 gyventojų, per metus sumažėjo nuo 11 iki 10,8.