Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas
sakė iškėlęs šį klausimą antradienio susitikime su Rusijos
aukštųjų parlamento rūmų - Federacijos tarybos - pirmininke
Valentina Matvijenko.
„Asmeniškai kėliau klausimą dėl Rusijos dabartinio premjero ir
galbūt būsimojo prezidento V.Putino išsakytos nuomonės apie
Eurazijos sąjungą - ar tai reiškia, kad Rusija nusisuks nuo
Europos, ieško kitų svarbesnių partnerių ir kuria alternatyvą“, -
BNS telefonu iš Maskvos sakė P.Auštrevičius.
„V.Matvijenko, matyt, suprato mano pasisakymą ir atsakė „ačiū
už tai, ką pasakėte“ - kad Rusijai pirmiausia reikia pilnai
pasinaudoti galimybėmis bendrauti su Europa, o tik po to kurti
kažkokius naujus darinius“, - sakė P.Auštrevičius, kuris yra NATO
Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentas.
Apie planus grįžti į Kremlių paskelbęs V.Putinas neseniai
iškėlė iniciatyvą Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų
sąjungos pagrindu sukurti giliau integruotą Eurazijos sąjungą.
„Manau, kad tai yra strategiškai naujas pasiūlymas, galintis
daryti ilgalaikę įtaką. Čia jau kalbama ne tik apie ekonominius
dalykus - matyt, turimas omeny politinis strateginis
bendradarbiavimas, taip pat ir karinis, todėl šitoje srityje pats
laikas Lietuvai suklusti ir galbūt kelti klausimus NATO ir ES.
Kalbame apie tuos Rusijos kaimynus, kurie gali būti potencialūs tos
Eurazijos (sąjungos) dalyviai arba jos įtakojomi“, - kalbėjo
P.Auštrevičius.
V.Putinas apie Eurazijos sąjungos planus dienraštyje „Izvestia“
paskelbė likus penkiems mėnesiams iki rinkimų, kurie gali
sugrąžinti jį į Rusijos prezidento postą. Savo idėją jis
pavadino „istorinio persilaužimo“ galimybe posovietinėms
valstybėms.
Anksčiau didžiausia „XX amžiaus politine katastrofa“ Sovietų
Sąjungos subyrėjimą vadinęs V.Putinas tikino nesiekiantis atkurti
buvusios sąjungos, bet norintis „stipresnės integracijos nauju
politiniu ir ekonominiu pagrindu“.
Anot P.Auštrevičiaus, per NATO Parlamentinės Asamblėjos biuro
delegacijos vizitą Rusijoje daug dėmesio skiriama ir Aljanso planams
kurti priešraketinės gynybos sistemą, kuri, pasak jo, „kelia labai
daug aštrių prieštaravimų iš Rusijos“.
„Rusijos politikai vis dar mano, kad ši sistema šiuo metu yra
grėsmė Rusijai, susilpnins Rusijos gynybinį potencialią, netgi
strateginės ginkluotės srityje (...). Tačiau NATO negali
pasitikėti kitų valstybių gynybinėmis sistemomis, ji turi turėti
savo gynybinę sistemą, ir Rusija turi suprasti, kad NATO aljanso
narių gynyba turi būti patikėta pačiai NATO. Bendradarbiavimas su
Rusija turi būti, bet gynybinių sistemų atskirumas ir
nepriklausomumas yra svarbus principas“, - sakė Lietuvos Seimo narys.
NATO anksčiau atmetė Rusijos pasiūlymą dėl atsakomybės
zonų sukūrimo, pagal kurį Maskva norėjo prisiimti atsakomybę ir
už kai kurių kaimyninių šalių apsaugą nuo priešiškų šalių
raketų.
NATO siūlo, jog būtų kuriamos dvi atskiros sistemos, kurios
keistųsi informacija, tačiau Maskva perspėja, kad neatsižvelgus į
jos interesus, Rusija turės imtis papildomų saugumo priemonių,
galinčių privesti prie naujų ginklavimosi varžybų.