Rugsėjo pradžioje Ukmergės savivaldybės Belazariškių kaimo gyventojai užblokavo kelius ir nepraleido sunkvežimių su dvokiančiu, sunkiaisiais metalais užterštu kroviniu. Nepavykus lengvai atsikratyti dumblo, verslininkai sugalvojo jį laidoti Kauno rajono pakraštyje, Zapyškio seniūnijoje, šiuo metu jau neeksploatuojamame durpyne prie Vilemų kaimo.
Žinia apie „Vilniaus vandenų“ ir jiems talkinančios Kauno bendrovės „Inversis“ užmačias ne juokais sujaudino vietos gyventojus. Gyventi fekalinio dumblo pūdyklos pašonėje nenorintys žmonės pagalbos kreipėsi į vietos politikus, sujudo čia dirbantys verslininkai, apie gresiančią ekologinę nelaimę žadama informuoti šalies vadovus. Baiminamasi, jog sunkiaisiais metalais bus užteršti gruntiniai vandenys, teršalai pateks į upes, nebus galima naudoti šulinių vandens, o aplinkinių kaimų gyventojai nuolatos turės kęsti dumblo dvoką.
Augins „energetinį mišką“
Žlugus ketinimui „Vilniaus vandenų“ dumblą laidoti Ukmergės rajono Siesikų seniūnijos Belazariškių kaime, sostinės atmatas gabenti norintys Kauno bendrovės „Inversis“ atstovai sukurpė naują verslo planą.
Verslininkai sumąstė nuotekų dumblą laidoti gražioje Kauno rajono vietoje, šalia Vilemų kaimo esančiame beveik 100 hektarų ploto išnaudotame durpyne. Šią teritoriją eksploatuoja vietos ūkininkas. Vardan viliojančių Europos Sąjungos išmokų šią žemę nuspręsta paversti sostinės ekskrementų pūdykla.
Iš Vilniaus nuotekų valymo įrenginių atgabentas dvokiančias atmatas pavasarį ketinama suarti ir apsodinti biokurui tinkančiais gluosniais. Ši veikla, skambiai pavadinta energetinių gluosnių plantacijų įveisimu, yra dosniai finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
Sumanymą vadina ekologine bomba
Neseniai viešumon iškilusios apsukrių veikėjų užmačios ne juokais sujaudino ne tik vietos gyventojus Kauno rajone. Ginti savo interesų stojo ir kaimyninės Kazlų Rūdos savivaldybės žmonės.
„Pati idėja tarsi nėra bloga, tą dumblą reikia kažkur padėti, tačiau ne tokioje vietoje ir ne tokiomis sąlygomis. Jį ketinama laidoti Ežerėlio pelkėje, iškasto durpyno teritorijoje. Iš tos pelkės išteka net trys upės, joms gresia užteršimas sunkiaisiais metalais. Galų gale šioje vietoje, kur nukastas durpių sluoksnis, glūdi smėlis bei žvyras, vandeniui labai laidūs gruntai. Kyla didžiulis pavojus, kad sunkiaisiais metalais, kuriais prisodrintas nuotekų dumblas, bus užteršti gruntiniai vandenys. Aplinkui natūrali gamta, nėra stambių gyvenviečių, todėl jiems atrodo, kad nuotekų dumblo pylimui šioje vietoje niekas neprieštaraus“, - lrytas.lt sakė Kazlų Rūdos savivaldybės ekologas Juozas Vitukynas.
„Iš šių vietų išteka pagrindinės Kazlų Rūdos savivaldybės upės: Jūrė, Pilvė o ypač arti - Judrė. Visoje Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje yra tik apie 100 ha vandens plotų. Prie šių upių įrengtos rekreacinės zonos, poilsiavietės, žuvininkystės tvenkiniai. Už 5 km. nuo planuojamos veiklos vietos yra Raudonplynio kraštovaizdžio draustinis per kurį teka Judrės upė, už maždaug 6 km - Višakio slėnio botaninis draustinis ir „Natura 2000“ teritorija. Pagal geologinių tyrimų duomenis po plonu iškastų durpių sluoksniu yra smulkus smėlis, kurio laidumas labai didelis. Nusausinto dumblo sertifikate Nr. 201 yra pateikti dumblo rodikliai, liudijantys, kad jame esama net 411 mg/kg. cinko Zn.
Manome, kad tokioje jautrioje ekosistemoje kaip pelkė, buvę durpynai, tokia veikla negalima“, - rašoma Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui adresuotame Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vadovo Rolando Valiuko rašte.
Savivaldybės ekologas abejoja ekskrementinio dumblo šalinimu suinteresuotos bendrovės „Inversis“ parengta ataskaita apie būsimos ūkinės veiklos poveikį aplinkai. Pasak J.Vitukyno, objektyviai išaiškinti galimas taršos pasekmes galėtų tik nepriklausomi ekspertai.
„Vien cinko koncentracija dumble dešimtis kartų viršija leistinas normas. Kita vertus, neaišku kiek pateikta informacija bei tyrimai, kurių daugumą atliko patys „Vilniaus vandenys“, yra objektyvi. Kai randama privačios žemės, o karklų auginimą remia Europos Sąjunga, viskas išpilama ir paliekama. Čia pinigų išplovimas, o ne problemos sprendimas“, - sakė Kazlų Rūdos savivaldybės ekologas J.Vitukynas.
Agurkiškės kaimas bijo likti be geriamo vandens
Verslininkų sumanymas nuostabios gamtos kampelį paversti sostinės fekalinio dumblo sąvartynu ne juokais išgąsdino vos už kelių kilometrų nuo planuojamos atmatų laidojimo vietos esančio Agurkiškės kaimo gyventojus. Jiems vadovauti ėmėsi vietos girininkas Stasys Ruseckas.
Pasak girininko, iškasto durpyno teritorija, kurioje dabar ketinama pilti atmatas, 1985 metais buvo nusausinta, buvo iškasti melioracijos grioviai, o visas vanduo ėmė tekėti į Judrės upelį.
„Jeigu čia bus verčiamas nuotekų dumblas, jame esančiais sunkiaisiais metalais ir kitais teršalais bus užnuodyti viso kaimo šachtiniai šuliniai. Juos maitina Judrės upelis, o gruntas šiose vietovėse labai pralaidus. Bet to, šis upelis teka per Raudonplynio kraštovaizdžio draustinį ir Kazlų Rūdos botaninį zoologinį draustinį. Ten yra įrengta užtvanka, veisiamos žuvys. Manau, kad užteršus upelį žuvys taps tokiomis kenksmingomis, kad jų nebus galima valgyti“, - baiminosi Agurkiškės girininkijos girininkas S.Ruseckas.
Ketinimas Kauno rajono pakraštyje pilti Vilniaus miesto atmatas gali sužlugdyti ekologinio agroturizmo idėjas puoselėjančio Agurkiškių kaimo ūkininko planus.
Pavojus taip pat gresia netoliese, Kardokų kaime susikūrusiai unikaliai gyvenvietei, kurioje įsikūrusios šeimos propaguoja išskirtinai ekologinį gyvenimo būdą. Iš miestų pabėgusiems ir gamtos prieglobstyje gyvenimus sukūrusiems žmonės gresia atsidurti taršos šaltinio kaimynystėje, uostyti sostinės ekskrementų dvoką, gerti užterštą vandenį.
„Kažkas nori daryti verslą kitų žmonių sąskaita“, - lrytas.lt žurnalistui sakė vietos gyventojų interesus ginti stojęs girininkas S.Ruseckas.
Kauno rajono valdžia taršos idėjai nepritarė
Praėjusios savaitės pabaigoje ketinimui sostinės nuotekų dumblą pilti unikalioje pakaunės vietoje nepritarė Kauno rajono savivaldybės taryba.
„Ten buvo durpynas, aplinkui įrengti melioracijos grioviai, kurie maitina Judrės upelį. Jeigu dumble esančios kenksmingos medžiagos pradės plaukti į upelį, turėsime tikrai negeras pasekmes“, - lrytas.lt sakė Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Šlapikas.
Be to neaišku, ar įvertinta kokias pasekmes Kauno kraštui ir ne tik jam padarys pats atliekų gabenimas sunkvežimiais. Galima prognozuoti intensyvų sunkiasvorių transporto priemonių judėjimą ne visada tam pritaikytais keliais, oro bei grunto taršą, triukšmą bei kitus padarinius.
Nors užmačioms Vilemų kaimo durpyne laidoti sostinės fekalines atmatas pasmerkė net dvi, Kauno rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybės, lemiamą žodį tars Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas. Vietos gyventojai prasitarė nerimastingai laukiantys naujienų ir besiruošiantys juodžiausiam scenarijui - jei bus leista didžiulę buvusio durpyno teritoriją paversti fekalijų pūdykla, žmonės pasiryžę pasekti Belazariškių kaimo gyventojų pavyzdžiu, blokuoti kelius ir nepraleisti sunkvežimių su dvokiančiu kroviniu.
Fekalijas kauniečiai ketino pilti ant partizanų kapų
Kazlų Rūdos savivaldybė prieš dešimtį metų sugebėjo sustabdyti analogišką ir kur kas įžūliau suregztą taršos projektą. Tąkart fekalinį dumblą iš Kauno vandenvalos įmonės ketinta gabenti į netoli dabar planuojamos dumblo laidojimo vietos esantį nebeeksploatuojamą Žiemkelio durpyną. Iš šios vietos Kauno teršalai galėjo patekti į kelis per Kazlų Rūdos savivaldybę tekančius upelius. Viešumon iškilus ir kitoms šokiruojančioms aplinkybėms, bendrovės „Kauno vandenys“ sumanymui kategoriškai pasipriešino tuometis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Šalies vadovas nuo užteršimo apgynė ne tik nuostabų gamtos kampelį, bet ir Lietuvos laisvės gynėjų atminimą.
Šioje vietoje tvyrojusios didelės pelkės buvo pravažiuojamos tik žiemą, vandenį sukausčius ledui. Pasak istorikų, jų viduryje, mišku apaugusioje kalvoje yra buvusi 1863 metų sukilėlių stovyklavietė. Caro valdžiai susidorojus su sukilėliais, nemaža jų dalis ten buvo ir palaidota.
Vėliau, Lietuvą okupavus sovietų kariuomenei, 1944 metais Žiemkelyje veikė Lietuvos kariuomenės leitenanto Alfonso Arlausko - Geležinio Vilko vadovaujamas partizanų būrys. 1945 metų sausį šio būrio partizanai Žiemkelio kalvoje įrengė du bunkerius ir įkūrė stovyklą. 1945-ųjų vasario 26-osios rytą laisvės kovotojų būrys buvo apsuptas baudžiamųjų “Smerš” dalinių, įvyko nuožmios kautynės. Grupelei partizanų pavyko pralaužti apsupties žiedą, tačiau šešiolika laisvės kovotojų žuvo. Sovietų daliniams išvykus, trylikos kritusių partizanų, tarp jų ir A.Arlausko - Geležinio Vilko palaikai iš kautynių vietos buvo parnešti ir palaidoti jų stovyklavietėje.
Vietiniai gyventojai pasakoja, jog sovietų valdžiai šioje vietoje pradėjus kasti durpes, buldozeriai ir ekskavatoriai išversdavo partizanų kaulus. Žmonės sakė, jog nemažai palaikų ten dar liko gulėti.
Tuometinės Kauno rajono valdžios sprendimą šioje vietoje leisti pilti fekalijas, likę gyvi laisvės kovų dalyviai vadino nepaprastai cinišku išsityčiojimu iš istorijos. Tąkart nugalėjo sveikas protas, pagarba istorijai ir ekologijai. Nuotekų dumblas į durpyną pilamas nebuvo. Prezidento V.Adamkaus iniciatyva jam kompostuoti netoli Zapyškio buvo įrengta milžiniška aikštė su betonuotu pagrindu, kad teršalai nepatektų į žemę ir neužterštų gruntinių vandenų. Taip pat įrengta toksiškų nuotekų surinkimo sistema.