Pirmadienį Lietuva balsavo prieš Palestinos narystę UNESCO ir tapo viena iš vos 14 valstybių, pasisakiusių prieš valstybingumo siekiančios Palestinos priėmimą į šią Jungtinių Tautų struktūrą.
Už Palestinos priėmimą, kuriam labiausiai priešinosi JAV ir Izraelis, balsavo 107 šalys, o 52 susilaikė. „Generalinė asamblėja nusprendė priimti Palestiną UNESCO nare“, - rašoma generalinės asamblėjos rezoliucijoje.
„Man gėda būti lietuviu, kai Lietuva oficialiai balsuoja prieš tuos, kurie nori būti laisvi. O, kaip greit pamiršome, kad buvo laikas, kai mes norėjome būt laisvi. O, kaip mes norėjom, kaip kiti mus pripažintų, kad kiti mums padėtų pritardami mūsų laisvės troškimui“, - savo laiške rašo J.Mekas.
„Taip, taip, Amerika sako Palestinai: „Nesiskubinkit, nesiskubinkit“ - lygiai taip, kaip Amerika sakė mums prieš dvidešimt metų. Bet mes bėgom į laisvę, nesiklausydami Amerikos, mes bėgom į laisvę, taip, kaip dabar Palestina bėga, nesiklausydama, nei ką Amerika sako, nei ką Lietuva sako. Bet jų ateities knygose bus užrašyta: Lietuva balsavo prieš mūsų laisvę... Man gėda“, - savo mintis dėsto Niujorke gyvenantis garsus kino menininkas J.Mekas.
Po Palestinos priėmimo į UNESCO JAV valdžia akivaizdžiai parodė savo nusivylimą - Vašingtonas nusprendė neskirti pinigų organizacijai.
„Šis UNESCO narių sprendimas priimti Palestiną į šią organizaciją vertas apgailestavimo, jis pernelyg ankstyvas ir žlugdo
pastangas pasiekti visuotinės, teisingos ir ilgalaikės taikos Artimuosiuose Rytuose“, - teigė valstybės departamento atstovė Victoria Nuland pareiškime, kurį pirmadienį išplatino Vašingtonas.
„Tačiau Palestinos, kaip valstybės, narystė UNESCO baigsis tuo, kad JAV panaudos teisinius suvaržymus, kurie privers Jungtines
Valstijas nemokėti įmokų į UNESCO biudžetą“, sakė V.Nuland.
„Lapkritį mes turėjome į UNESCO biudžetą pervesti 60 mln. dolerių, tačiau dabar to nedarysime“, - sakė V.Nuland žurnalistams.
„Labai gaila, kad JAV nusprendė nebeįnešti savo dalies į UNESCO finansavimą“, - antradienį pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo, JAV sprendimas neprisidės prie pastangų sukurti palankią atmosferą palestiniečių ir Izraelio deryboms atnaujinti.
„Aš manau, kad UNESCO narystė Palestinai buvo teisėtas paklausimas iš Ramalos, ir UNESCO taryboje buvo teisėtas balsavimas dėl to“, - pareiškė S.Lavrovas. Jis mano, kad žiūrėti į Palestinos narystę susipriešinimo aspektu yra klaidinga.
„Nėra jokių abejonių, kad Palestinos narystės UNESCO ar kitose specializuotose JT organizacijose, kaip ir pačiose JT, Palestinos valdžia nelaiko alternatyva deryboms (su Izraeliu)“, - pabrėžė Rusijos ministras.
Trečiadienį dėl savo pozicijos per generalinę asamblėja pradėjo teisintis ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija: „Formuluodami koordinuotą nacionalinę poziciją, remiamės politinės logikos, principingumo, nuoseklumo, pragmatizmo prielaidomis bei šalies strateginių ir saugumo interesų suvokimu“.
Anot Lietuvos diplomatų, Palestinos statuso tarptautinėse organizacijose klausimu Lietuva nuosekliai siekia ir sieks vieningos ES pozicijos. „Šįkart jos nepavykus pasiekti, kartu su ES narėmis Vokietija, Švedija, Čekija ir Nyderlandais išsakėme nacionalinę poziciją“, - teigiama pranešime.
Ministerija gina Vilniaus poziciją, kad Palestinos prašymas tapti visaverte UNESCO nare yra ankstyvas: „Tai vargiai prisidės prie spartesnio Palestinos klausimo sureguliavimo. Šis žingsnis veikiau apsunkins tarptautines pastangas sparčiau pasiekti visoms regiono partnerėms priimtiną, regiono taiką ir ilgalaikį stabilumą užtikrinsiantį sprendimą. Be to, jis politiškai ir finansiškai susilpnins pačią UNESCO“.
Pranešime teigiama, kad Lietuva rėmė ir rems dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, kurio pagrindu taikiai ir saugiai viena šalia kitos egzistuotų Izraelio valstybė ir nepriklausoma demokratinė Palestinos valstybė.
Užsienio reikalų ministerija primena, kad Lietuva kasmet vykdo bent vieną vystomojo bendradarbiavimo projektą su Palestina savivaldos gebėjimų stiprinimo, nevyriausybinių organizacijų plėtros ir kitose srityse. Taip pat Lietuvos vyriausybė šiemet pripažino Palestinos generalinės delegatūros Suomijoje vadovą Nabilą Darwishą Alwazirą.