„Turėjom tikslą, kad jį galėtų skaityti ir visuomenė, kad
tai nebūtų biurokratinis dokumentas, kad būtų gyvas dokumentas.
Matau vieną ydą vertinant strategiją - kai žmonės paima
dokumentą, pavarto, vieną puslapį paskaito, kitą, ir jau nuomonę
turi, o įvertinti jo kokybę įmanoma tik žinant, kokia strategija
galioja dabar“, - sakė Seimo Europos informacijos centre strategiją
trečiadienį pristačiusi ministrė.
„Jei paskaitytumėt dabar galiojančią strategiją, pamatytumėt,
kad tai pasenęs dokumentas“, - pridūrė ministrė, pastebėdama, jog
paskutiniai pakeitimai nacionalinio saugumo strategijoje daryti 2005
metais.
Kalbėdama apie strategijoje nurodomas grėsmes R.Juknevičienė
tvirtino, jog pagrindinis ir esminis tokio dokumento, kuris iš pirmo
žvilgsnio gali plačiajai visuomenei ir nepasirodyti pirmos svarbos
dokumentu, tikslas - aiškiai įvardyti, nurodyti grėsmes, kad
nebūtų padaryta esminių klaidų, vertinant ir šalies vidaus
situaciją, ir tarptautinėje erdvėje.
„Šitą valstybę mes turime išsaugoti amžiams, neturime
padaryti klaidų, nebeturime leisti sau daryti tokių klaidų (kaip
anksčiau istorijoje - red.), turime stebėti aplinką taip, kad ši
valstybė būtų atkurta amžiams“, - strategijos leitmotyvą nurodė
ministrė.
Kalbėdama apie šalies pasirengimą gintis nuo išorės priešų,
krašto apsaugos ministrė kaip būtiną sąlygą minėjo paruoštą
kariuomenės rezervą. „Mus dabar tarsi bando įvelti į diskusiją,
kokia kariuomenė geresnė, ar šauktinių, ar profesionalių karių.
Ir šauktinių, ir profesionalų kariuomenė gali būti labai gera,
esmė yra rezervas, labai svarbu parengti rezervą, kuriuo esant
reikalui, grėsmei, būtų galima užpildyti pajėgumus batalionuose“,
- sakė ministrė.
Ji taip pat sakė norinti išsklaidyti mitą, esą krašto gynyba
brangiausiai atsieinanti sritis. Anot ministrės, kariuomenė
išskirtinai yra sritis, visiškai negaunanti Europos Sąjungos
paramos, ir kai visos sritys, nuo švietimo, sveikatos iki žemės
ūkio atnaujino infrastruktūrą, krašto apsaugos sistemoje vis dar
galima rasti besinaudojančių dešimtmečio senumo kompiuteriais.
„Kai visi nubėgo į priekį, mes likome su infrastruktūra, kokia
buvo“, - sakė R.Juknevičienė.
Ministrė taip pat pateikė duomenis, jog nuo 2005 metų išlaidos
socialinei apsaugai - o tai didžiausios biudžeto išlaidos - išaugo
dukart, tuo tarpu finansavimas gynybai - tik 0,2 proc.
Nacionalinio saugumo strategijos projektas šiuo metu yra
pateiktas Seimui, jį svarsto parlamentiniai komitetai. Projekte
nurodoma, kad pavojų Lietuvos saugumui kelia ekonominė ir
energetinė priklausomybė, kitų valstybių pastangos daryti įtaką
Lietuvos politinei sistemai, kariniams pajėgumams, socialiniam ir
ekonominiam gyvenimui, kultūriniam tapatumui, taip pat kitų
valstybių žvalgybos tarnybų veiksmai, informacinės ir
kibernetinės atakos.
Grėsmių nacionaliniam saugumui sąraše taip pat yra galimas
euroatlantinės bendrijos silpnėjimas, nestabilumas regione ir
pasaulyje, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių pažeidimai,
pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės, tarptautinis
organizuotas nusikalstamumas ir kiti tarpvalstybinio pobūdžio
nusikaltimai, terorizmas.
Stiprėjančių vidaus rizikos veiksnių skiltyje, kuriems reikia
skirti didesnį dėmenį, įrašyta netolygi socialinė ir ekonominė
raida, korupcija, kuri kompromituoja įstatymo viršenybės principą,
mažina piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis bei
demokratinėmis valdžios institucijomis, bei didelė gyventojų
emigracija.
Dokumente Lietuva savo nacionalinį sauguma sieja su regiono,
Europos ir pasaulio saugumu. Pabrėžiama, kad Lietuva yra
įsipareigojusi prisidėti prie sąjungininkų ir tarptautinių
partnerių pastangų užtikrinti saugumą bei stabilumą konfliktų
apimtuose pasaulio regionuose.
„Aktyvi JAV narystė NATO ir JAV karinis buvimas Europoje yra
esminiai Lietuvos saugumo garantai, - tvirtinama strategijos projekte.
- Strateginę partnerystę su JAV laikydama vienu svarbiausių
išorės saugumo aplinkos formavimo įrankių, Lietuvos Respublika
sieks stiprinti dvišalius santykius politinėje, karinėje,
ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ir kitose srityse bei
plėtoti bendradarbiavimą su JAV tarptautinėse organizacijose.“
Taip pat siūloma stiprinti su tarpusavio pasitikėjimą saugumo
srityje su Rusija ir skatinti bendradarbiavimą ekonominio,
energetinio saugumo srityse.
„Bus remiamos daugiašalės iniciatyvos, kuriomis siekiama
glaudesnio Rusijos praktinio bendradarbiavimo su NATO ir ES, taip pat
aktyviai dalyvaujama Baltijos jūros valstybių tarybos darbe
siekiant įtraukti Rusijos Federaciją į abipusiškai naudingą
bendradarbiavimą regione“, - teigiama dokumente.