2010-ųjų gruodžio 1-osios pavakare Vilkaviškio rajone įvykusi avarija pražudė du Vilkaviškio r. savivaldybės administracijos vadovus: vicemerą Joną Meškauską ir administracijos direktorių Sigitą Kasparaitį.
Avarijoje taip pat buvo sužalotas ir tuometis Vilkaviškio rajono meras Algirdas Bagušinskas.
Nelaimė įvyko, kai automobilis, kuriuo važiavo J.Meškauskas, S.Kasparaitis ir A.Bagušinskas, rėžėsi į medį.
51 metų sulaukęs S.Kasparaitis priklausė Marijampolės „Rotary“ klubui, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai. S.Kasparaitis savivaldybės administracijai vadovavo nuo 2001-ųjų. Su žmona Sigita augino keturis vaikus: tris dukras ir sūnų.
J.Meškauskas avarijoje žuvo būdamas 63 metų. Jis yra dirbęs Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos direktoriumi (1995–2004 m.). Baigęs darbą mokykloje nuo 2004-ųjų tapo Vilkaviškio r. vicemeru. J.Meškauskas taip pat priklausė socialdemokratų partijos Vilkaviškio skyriui, buvo skyriaus pirmininko pavaduotojas. Su žmona išsiskyręs politikas buvo susilaukęs dviejų vaikų - sūnaus ir dukters.
Sausis
Metų pradžioje, sausio 30-osios popietę, Vilniaus kapinėse, Antakalnyje esančiame Menininkų kalnelyje atgulė fotografijos, televizijos ir kino kritikas Skirmantas Valiulis. 72-ejų S.Valiulis užgeso sausio 28-ąją, dirbdamas savo namų bibliotekoje.
S.Valiulis Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Studijuodamas šešerius metus mokytojavo Vilniaus rajone, Parudaminio mokykloje. Ji lituanistui tapo lemtingos pažinties su būsima žmona Helena vieta. Beveik 48-erius metus drauge pragyvenę Skirmantas ir Helena išaugino keturis vaikus – sūnų ir tris dukteris.
Dar besimokydamas universitete S.Valiulis rašė recenzijas, dirbo žurnale „Ekrano naujienos“.
1990-1992 m. S.Valiulis buvo Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius.
Nors kritiko buvo pilna visur – filmų peržiūrose, atidaromose parodose, paskaitose – jo bendraminčiai prisimena, kad vis dėlto S.Valiulis buvo labiau šeimos nei bohemos žmogus.
Vasaris
Į paskutinę kelionę vasario 19-ąją, skambant jo paties eilėms ir Vilniaus bažnyčių varpams, palydėtas poetas Justinas Marcinkevičius.
Poetas užgeso po sunkios traumos, kurią patyrė nukritęs namo laiptinėje. Lietuvos laisvės ir vienybės šauklys išėjo amžinojo poilsio minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją. Poeto bičiulis rašytojas Vytautas Bubnys pasakojo, kad paskutinę gyvenimo valandą Just.Marcinkevičius paklausė žmonos: „Ar jau Vasario 16-oji?” Ir užgeso.
Kiek daugiau nei po mėnesio, kovo 10-ąją, Just.Marcinkevičiui būtų sukakę 81-eri.
Autoritetą daugelio lietuvių akyse jis užsitarnavo dėl aktyvaus dalyvavimo Sąjūdžio veikloje ir atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Daugiatūkstantiniuose mitinguose įkvepiančias kalbas sakęs ir eilėraščius skaitęs Just.Marcinkevičius iš politikos netrukus pasitraukė, tačiau autoritetas išliko iki pat mirties.
Literatūrai svarbūs ir J.Marcinkevičiaus vertimai, tarp kurių - Adomo Mickevičiaus ir Aleksandro Puškino kūriniai, suomių tautos epas „Kalevala“.
J.Marcinkevičius buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju Kryžiumi ir Lietuvos nacionaline premija.
Kovas
Kovo 20-osios, sekmadienio vakarą, iš gyvenimo pasitraukė televizijos ir radijo laidų, renginių vedėjas Aurimas Dautartas. Jam buvo 35-eri. Vyras rastas savo bute Kaune. Pasklidus žiniai apie šio žmogaus mirtį, pasigirdo gandų, esą pakelti ranką prieš save A.Dautartą privertė aplinkybės šeimoje.
A.Dautartas prie radijo laidų vedėjo mikrofono sėdo prieš 15 metų radijo stotyje „Ultra Vires”. Netrukus vaikinas sukūrė laidos „Dar ne vakaras” koncepciją ir pasiūlė ją LNK televizijos vadovybei.
A.Dautartą galėjo išgirsti „Radiocentro“, „Kauno fono“ ir kitų radijo stočių klausytojai.
Vyras buvo sukūręs dvi šeimas.
Balandis
Praėjus nepilniems metams po prezidento Algirdo Brazausko mirties, išėjo pirmoji jo žmona Julija Brazauskienė. Sulaukusi 78-erių moteris mirė balandžio 16-osios rytą. Turniškėse mirusi velionė sirgo širdies ir plaučių nepakankamumu.
Su prezidentu A.Brazausku gydytoja pulmonologė šeimą sukūrė 1957 metais. Užauginusi dukras dvynes, po keturiasdešimties bendro gyvenimo metų pora apsigyveno atskirai.
A.Brazauskui einant šalies vadovo pareigas tuomet dar jo žmona buvusi J.Brazauskienė laikėsi atokiau, o prezidentą į užsienio keliones lydėdavo dukros.
J.Brazauskienei gyvenimas nepagailėjo išbandymų. Be kita ko jai teko išgyventi ir namo Turniškių sodų bendrijoje gaisrą. Jos būstas užsiliepsnojo 2006-ųjų sausio gale.
Gegužė
Gegužės 9 d. ilga ir sunki liga palaužė aktorę, Nacionalinės premijos ir Auksinio scenos kryžiaus laureatę Rūtą Staliliūnaitę. 73-ejų sulaukusi aktorė, kaip visuomet ir norėjusi, grįžo į tėvų žemę - Pašušvį Radviliškio rajone.
R.Staliliūnaitės kūrybinėje biografijoje – dešimtys vaidmenų, kurių dauguma – pagrindiniai, tapę ryškiais Lietuvos teatro istorijos kelio ženklais. Aktorė itin išgarsėjo 1972-aisiais atlikusi pagrindinius Barboros Radvilaitės bei Noros vaidmenis to paties pavadinimo Kauno dramos teatro spektakliuose.
Nuo 1993 metų, kai savo noru paliko vienintelį savo gyvenime – Kauno valstybinį dramos teatrą, aktorė kūrė literatūros skaitymų programas, poezijos vakarus, dalyvaudavo bendruose literatūros ir muzikos projektuose.
Teatrą R.Staliliūnaitė paliko 1993 metais savo pačios sprendimu, pajutusi, kad pradeda „pavargti ir nebegirdėti savęs”.
Vėlų gegužės 20-osios vakarą mirė žmogaus teisių gynėju vadintas advokatas Kęstutis Čilinskas. Jam buvo 65-eri. K.Čilinskas atgulė Palangoje.
Teisininkas visuomenėje geriausiai žinomas kaip „Krekenavos agrofirmos“ darbuotojos Dalios Budrevičienės gynėjas bei Liudvikos Pociūnienės advokatas, reikalavęs, jog būtų atnaujintas tyrimas dėl karininko Vytauto Pociūno mirties.
K.Čilinskas yra dirbęs Gedimino Vagnoriaus vyriausybės kancleriu - nuo 1991 metų sausio iki 1992 metų liepos ir nuo 1996 metų rudens iki 1999 metų balandžio, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu, Seimo Žmogaus teisių komiteto patarėju.
2007 metų spalį pagal konservatorių sąrašą Alytaus rajone vykusiuose rinkimuose jis pateko į Seimą, aplenkęs Darbo partijos narį Viktorą Uspaskichą. Parlamento nariu jis buvo iki 2008-ųjų lapkričio 17 dienos.
Spalis
Spalio 17 d. viena kėdė Seimo salėje liko tuščia – avarijoje Prienų rajone žuvo parlamentaras socialdemokratas Juozas Palionis. Jo vairuojamas automobilis „Toyota Corolla“ susidūrė su sunkvežimiu.
J.Palionis atgulė gimtajame Prienų rajone, Nemajūnų kaimo kapinėse.
Nuo 2000 m. Seime dirbęs parlamentaras mėgo poeziją - išleistos jo eilėraščių, miniatiūrų ir aforizmų knygos: „Gyvenimo taku“, „Lūkesčių lietus“ ir „Pasidalinkime mintimis“.
J.Palionio šeimoje užaugo sūnus ir dukra.
Kuršių mariose spalio 21 d. nuskendo Visagino atominės elektrinės vadovas, 50-metis vilnietis Šarūnas Vasiliauskas.
Vyras iškrito iš jachtos buriuodamas. Nors pasakojama, kad į jo jachtą niekas negalėdavo įžengti be liemenės, pats Š.Vasiliauskas rastas iškritęs už jachtos borto be liemenės.
Buriavimui Š.Vasiliauskas jautė aistrą, vasarą prie jo prisijungdavo ir šeima. Jis drauge su žmona augino tris dukras.
Visagino atominės elektrinės vadovu Š.Vasiliauskas tapo 2009-ųjų rugpjūtį, šiose pareigose pakeitęs buvusį bendrovės direktorių Marių Grinevičių.
1994-aisiais Š.Vasiliauskas pasuko į verslą – dirbo telekomunikacijų bendrovėse „Vilta”, „Bitė”, o nuo 1998 metų iki 2009-ųjų buvo bendrovės „Motorola” atstovas Baltijos šalims.
Į Plungę, iš kurios ir buvo kilęs, įsibėgėjus rudeniui, grįžo Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos premjeras ir verslininkas Bronislovas Lubys. Jis netikėtai mirė spalio 23-ąją Druskininkuose, važiuodamas dviračiu. Neseniai 73-ąjį gimtadienį atšventęs B.Lubys mirė nuo širdies ligos.
B.Lubys vyriausybei vadovavo 1992-1993 metais. Vieno didžiausių Lietuvoje koncerno „Achemos grupė“ vadovas ir pagrindinis akcininkas yra pripažinęs, kad vadovavimas skirtingiems verslams, daugybei įmonių - sunkus darbas. „Gal ir džiaugčiausi, jei sugebėčiau tapti tikru pensininku. Tačiau sunkiai įsivaizduoju savo visišką pasitraukimą į „pensininko formulę“, - yra sakęs B.Lubys.
Dėl pagalbos kultūrai, požiūrio į žmogų mūsų plungiškiai velionį tapatino su kunigaikščiais Oginskiais.
B.Lubys buvo sukūręs dvi šeimas, susilaukė dviejų dukrų.
Spalio 30-ąją mirė ilgametis Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius, kuris daug nusipelnė puoselėdamas lietuvybę universitete sovietinės okupacijos metais.
J.Kubilius VU rektoriaus pareigas ėjo nuo 1958 iki 1991 metų. Rugsėjį jam minint 90-metį, politikos, mokslo ir kultūros veikėjai labiausiai dėkojo už lietuvių kalbos išsaugojimą šioje aukštojoje mokykloje. Tai J.Kubiliui padėjo pasiekti sovietmečiu išsikovota tam tikra nepriklausomybė nuo biurokratų ir sovietų ideologų.
J.Kubilius buvo Greifsvaldo, Prahos, Latvijos, Zalcburgo universitetų garbės daktaras, Santarvės fondo laureatas, Lietuvos matematikų draugijos prezidentas.
Jis - naujos matematikos krypties - tikimybių teorijos ir skaičių teorijos mokyklos Lietuvoje kūrėjas
bei vadovas, įnešęs didžiulį indėlį į Lietuvos mokslą.