Diskusijoje „Globalaus lietuvio vertybės - kas mus vienija?“ dalyvavo dr. Edvinas Minkštimas, pianistas, Niujorko Džuljardo muzikos ir dramos mokyklos doktorantas, GLL Valdybos narys gyvenantis JAV, Vašingtone; Mindaugas Glodas, Microsoft vadovas Baltijos šalims; dr. Vladas Lašas, „UPS Lietuva“ generalinis direktorius, verslininkas, vizionierius, GLL Patarėjas; dr. Darius Udrys, Europos humanitarinio universiteto (EHU) plėtros ir tarptautinių santykių prorektorius; Mindaugas Kubilius, lyderystės ir socialinio kapitalo vystymo ekspertas, „Cezaris“ partneris, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektorius.
Diskusijos dalyviai sutiko, kad itin svarbu suburti užsienyje gyvenančių lietuvių protus pirmiausia tam, kad galėtume didžiuotis Lietuva ir ji neišnyktų globaliame pasaulyje. Tam tikslui nėra būtina stengtis fiziškai sugražinti „nutekėjusius protus“.
„Lietuvos ramstis – išvykę žmonės, galbūt ir ateityje gyvensiantys užsienyje, bet nuolat atsisukinėjantys atgal: „Aš iš ten kilęs, ten liko mano draugai, giminės, man ta šalis yra miela, todėl aš noriu jai kažką grąžinti – ar mintimis, ar grįžti su savo verslu ar dar kažkaip kitaip“, - sakė M.Glodas, „Microsoft“ vadovas Baltijos šalims.
Žmonėms migruojant ir keičiantis pasauliui turėtų keistis ir lietuvybės sąvoka. Diskusijos dalyviai pasisakė už būtinybę suburti išvykusius žmones, kurie galėtų garsinti Lietuvą savo darbais ir prisidėtų prie informacijos apie savo kilmės šalį skleidimo.
Pianisto, Niujorko Džuljardo muzikos ir dramos mokyklos doktoranto E.Minkštimo manymu, yra žmonių, kurie nekalba lietuviškai, bet nuolat lankosi Lietuvoje, aukoja vaikų namams ir laiko save lietuviais. Todėl nebūtina kalbėti lietuviškai ar turėti lietuviškų šaknų, kad galėtum jausti ryšį ir norą prisidėti prie šalies vystymosi.
Tokių žmonių pagalba būtų galima ne tik išsaugoti gyventojų skaičių Lietuvoje, bet ir jos vertę pasauliui. Emigraciją stabdančios priemonės nepadės, jei apie Lietuvą niekas nekalbės ir nežinos. Pirmiausia buvo pasiūlyta susirūpinti lietuvybės vertės kūrimu.
„Mums trūksta pasididžiavimo savo valstybe, tauta, savo šalies pasiekimais. Gal tai susiję su kuklumu – lietuviai nemėgsta girtis. Tuo tarpu klausantis esto, galima vos ne trečiame sakinyje išgirsti, kaip kažkas gera nutikę Estijoje. Lietuviai net apie gerus dalykus, kurie vyksta mūsų šalyje, kalba taip apibendrintai, kad jie nesusiejami su Lietuva. O reikėtų tiesiog rėkti apie tai. Ar mes pasakome, kad esame šalis numeris vienas pagal oro balionų skaičių vienam žmogui ir panašiai? Galėtume daug gerų dalykų apie save papasakoti“, - sakė M.Glodas.
Europos humanitarinio universiteto (EHU) plėtros ir tarptautinių santykių prorektorius dr. D.Udrys, gimęs ir augęs JAV, sakė Lietuvoje labiausiai pasigendantis individualios drąsos. „Tai gal šiek tiek susiję su kuklumo tradicija ir su tam tikra gėdos kultūra, kurioje gėda buvo socialinės kontrolės priemonė. „Ką žmonės pasakys?“ Panašūs klausimai riboja žmogaus išradingumą. Lietuviai bijo išsiskirti iš minios, o tai, mano galva, yra nuodai“, - sakė diskusijos dalyvis.
Pasak lyderystės ir socialinio kapitalo vystymo eksperto, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto bei Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektoriaus M.Kubiliaus, didžiausias mūsų trūkumas – savivertės stoka. „Versle mes puikiai žinome, kad būtina turėti viziją. Lietuva, kaip bendruomenė, šito neturi. Mes turime didelį norą nugalėti, tačiau atrasti tą vidinę vertę ir sugebėti ją artikuliuoti kaip aiškią potenciją – šito trūksta“, - teigė M.Kubilius.