Trys gydytojai, slaugytojos, virtuvės darbininkai, sargai ir kiti
buvę darbuotojai mano, kad tokia suma jiems turi būti sumokėta kaip
išeitinė išmoka, vidutinis darbo užmokestis už uždelstą
atsiskaitymo laikotarpį bei delspinigiai.
Sapiegos ligoninė su reikalavimais iš dalies sutinka, tačiau
nenori mokėti tos sumos, kuri turi būti išmokama pagal 2006-siais
sudarytą kolektyvinę darbo sutartį. Joje numatyta, kad atleidžiant
darbuotoją ne dėl jo kaltės turi būti taikomas dvigubas
koeficientas. Visi darbuotojai, kurie dabar bylinėjasi su ligonine,
buvo ateisti dėl etatų mažinimo.
Šiemet liepos 8 dieną Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas
patenkino ieškovų skundą.
Sapiegos ligoninei parašius apeliacinį skundą, šią civilinę
bylą apeliacine tvarka ketvirtadienį išnagrinėjo Vilniaus
apygardos teismas. Savo sprendimą teisėjų kolegija skelbs
lapkričio 16 dieną. Po apygardos teismo nutarties sprendimas šioje
byloje turi įsiteisėti.
Buvusių 45 ligoninės darbuotojų advokatas Arūnas Zaleckis BNS
sakė, kad su dalimi buvusių darbuotojų buvo atsiskaityta, kiti
apskritai negavo jokių išmokų. Advokato manymu, piniginių lėšų
išieškojimas atsiskaitant su darbuotojais galėtų vykti
realizuojant turimą medicininę ir kompiuterinę techniką, taip pat
baldus.
Tuo tarpu Sapiegos ligoninei atstovaujantis advokatas Egidijus
Langys apygardos teismo prašė panaikinti žemesnės instancijos
teismo sprendimą ir ieškovų ieškinį dėl išmokos taikant
dvigubą koeficientą atmesti. Advokato manymu, 2006-siais tokiomis
sąlygomis kolektyvinę sutartį pasirašęs tuometinis ligoninės
vadovas viršijo savo įgaliojimus. Be to, tokia sutartis pažeidžia
viešąjį interesą.
Ieškovų advokatas A.Zaleckis teismui teigė, kad kolektyvinė
sutartis yra galiojanti ir turi būti vykdoma.
''2006 metais buvo pakilimas - ligoninės pajamos augo, augo
gydytojo ir personalo darbo užmokestis. Kolektyvine sutartimi buvo
suderinti interesai darbdavio ir darbuotojai. (....) Išlaidoms
rezervą turėjo sudaryti pati įstaiga, ji turėjo kaupti lėšas.
Nesutinku, kad įstaiga neturi jokio turto - turi baldų, medicininės
ir kompiuterinės įrangos, ji gali bankrutuoti, tada būtų vykdomas
sprendimas dėl išieškojimo“, - sakė darbuotojų atstovas
A.Zaleckis. Jis pažymėjo, kad sutarčių reikia laikytis ir su
darbuotojais reikia atsiskaityti.
Jis mano, kad ūkiškai tvarkytis nesugebanti įstaiga turi būti
panaikinta.
Vilniaus valdžia rugsėjį nusprendė jungti dvi miesto ligonines
- Vilniaus miesto universitetinę ir Sapiegos, slegiamą milijoninių
skolų.
Anot sostinės valdžios, Sapiegos ligoninės sujungimas su kita
gydymo įstaiga Antakalnyje padėtų išspręsti pirmosios finansines
problemas. Sapiegos ligoninę prislėgė 2 mln. litų skolos. Be to,
sujungus dvi ligonines, vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje,
anot savivaldybės, būtų teikiamos tiek trumpalaikio, tiek
ilgalaikio gydymo paslaugos.
Dėl atleidimo iš darbo teismų slenksčius mina ir buvęs jos
vadovas Jurgis Gediminas Rimdeika.
Šiemet kovą Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas ieškovo
naudai iš Sapiegos ligoninės priteisė 53 tūkst. 473 litus
(neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už visą
priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki
teismo sprendimo įsigaliojimo dienos - nuo 2010 metų rugsėjo 27
iki 2011 metų balandžio 22 dienos. Taip pat priteista 46 tūkst. 207
litų išeitinė išmoka (neatskaičius mokesčių), 2 tūkst. 371
litas negautų pajamų, 5 tūkst. litų neturtinės žalos bei 2
tūkst. 420 litų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.
J.G.Rimdeika iš pareigų buvo atleistas 2010 metų rugsėjo 27
dieną vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko įsakymu. Ši
byla apeliacine tvarka taip pat bus nagrinėjama Vilniaus apygardos
teisme.
Buvusių darbuotojų atleidimo bylose dalyvaujančių advokatų
skaičiavimais, ieškiniai ligoninei iš viso siekia apie 700-800
tūkst. litų.