Pataisas pateikusio konservatoriaus užsienio reikalų ministro
Audronio Ažubalio teigimu, baudžiamoji atsakomybė atbaidys miestų
sienas bjaurojančius piešėjus, o pataisai prieštaravę
parlamentarai abejojo, ar baudžiamoji atsakomybė adekvati už tokius
prasižengimus.
Seimo Krikščionių frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis
sakė, kad tokios pataisos brangiai kainuoti gali jaunuoliams, kurie,
paauglystėje įkliuvę už grafičius, vėliau negalėtų daryti
teisininko karjeros, nes turėtų teistumą.
„Surašyt į Baudžiamąjį kodeksą visas terliones nėra
prasmės“, - sakė „darbiečių“ seniūnas Vytautas Gapšys .
Pataisoms ketvirtadienio vakarą pritarta 33 parlamentarams
balsavus už, 3 - prieš, 14 susilaikius. Pataisas toliau svarstys
parlamentiniai komitetai.
Pagal siūlomas pataisas, tas, kas sugadino kultūros paveldo
objektą, piešdamas užrašus, ženklus ar vaizdus, būtų
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu,
arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad tas, kas sugadino svetimą
turtą, piešdamas užrašus, ženklus ar vaizdus ant fasadų,
transporto priemonių, viešųjų kelių ar gatvių įrengimų,
padarė baudžiamąjį nusižengimą ir būtų baudžiamas
viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba
areštu.
Šiuo metu už nelegalius piešinius, jei jie kvalifikuojami kaip
tyčinis turto sugadinimas, nepadarius nukentėjusiam didesnės žalos
nei 130 litų, taikoma administracinė atsakomybė.
A.Ažubalis pataisas grindžia tuo, kad teisinės atsakomybės
sugriežtinimas, kai kurių dabar administracinės teisės
pažeidimais laikomų veikų perkvalifikavimas į baudžiamuosius
nusižengimus, atvejų, kai yra padaroma žala kultūros paveldo
objektams, išskyrimas, atliks prevencinę funkciją ir sumažins
grafitų paplitimą bei jais padaromos žalos dydį.
Aiškinamajame rašte konservatorius teigia, kad projekto rengimą
paskatino iš Lietuvos miestų savivaldybių gauta informacija apie
grafitų paplitimą ir jais padaromos žalos dydį, o projektas buvo
derintas su Policijos departamentu ir Kultūros paveldo departamentu.