„Privalome dirbti su mūsų NATO sąjungininkais ir, aš manau,
kad, be abejonės, tai yra vienas iš kertinių Baltijos valstybių
saugumo akmenų NATO viduje“, - BNS sakė Latvijos ministras Edgaras
Rinkevičius.
Jis sakė laukiantis NATO viršūnių susitikimo Čikagoje,
kuriame Baltijos šalių oro policijos misija turėtų būti
pristatyta kaip geras NATO protingos gynybos koncepcijos pavyzdys.
„Aišku, sunku atsakyti, nes misijos tapimas nuolatine yra 28 NATO
sąjungininkų sprendimas, bet išsakėme, kad mes, kaip valstybės
šeimininkės, esame pasirengusios prisiimti didesnę dalį
įsipareigojimų palaikyti misiją. Aišku, reikia turėti omenyje
dabartinę NATO šalių ekonominę situaciją“, - sakė
E.Rinkevičius.
„Bet aš esu labai optimistiškas, kad kažkuriuo momentu šis
laikinas sprendimas taps nuolatiniu, nes tai yra tiek NATO, tiek
Latvijos, Lietuvos ir Estijos interesas“, - kalbėjo Latvijos
ministras.
„Dėl oro policijos misijos pratęsimo mes matome kaip viena
bendrą prioritetą ir čia nuomonės visiškai sutampa“, - BNS sakė
Lietuvos diplomatijos vadovas Audronius Ažubalis.
2010 metais NATO nusprendė pratęsti oro policijos misijos
Baltijos valstybėse terminą iki 2014 metų pabaigos, tačiau
Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent
iki 2018-ųjų.
A.Ažubalis sakė su Latvijos kolega taip pat sutaręs, kad
geležinkelių projektas „Rail Baltica“ yra Europos prioritetas, ir
turi būti siekiama finansavimo kitoje ES finansinėje perspektyvoje.
„Susiejau šį klausimą su kitų mūsų projektu - Via Baltica,
kurį kūrėme būdami mažai ambicingi ir dabar matome, kad Via
Baltica siauras kelias, natūraliai reikalauja praplėtimo, nes yra
labai apkrautas. Ir čia matome, kad Rail Baltica turėtų būti labai
greitas geležinkelis, apkrautas, tik tada jis atsipirks ir bus
konkurencingas. Turime siekti, kad juo važiuotų traukiniai 240 km
per valandą greičiu, jei bus 90-100 km per valandą - nieko
nepasieksime. Greičiai kiti šiame pasaulyje“, - sakė A.Ažubalis.