50 mln. Lt mažiau tiesioginių išmokų nei galėtų. Tai buvo paskutinis lašas, perpildęs Lietuvos ūkininkų kantrybės taurę. Užvakar Kaune susirinkusi Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) taryba pareikalavo iš posėdžio svečių, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pareigūnų, nesitikėjusių tokio pikto pokalbio, valstybės lėšomis kompensuoti daugiau pasėlių draudimo įmokų, labiau finansuoti gyvulių veislininkystę ir dirvų melioraciją, žemės ūkiui skirtais pinigais neremti degalų gamintojų ir atkakliau ginti Lietuvos žemdirbių teises Briuselyje. Atsigavę nuo priekaištų krušos, valstybės tarnautojai patys ėmė pulti ir apkaltino žemdirbių lyderius, kad šie nesugeba veiksmingai, naudingai Lietuvos agrariniam sektoriui pasinaudoti tarptautinėmis Europos Sąjungos agrarinių organizacijų konferencijomis, į kurias dažniausiai vyksta valstybės lėšomis.
Pernykštis lygis minus 2 procentai
Nors iš įpročio ir žemdirbiai, ir valdininkai vis dar mini nebeegzistuojančias Kaimo rėmimo ir Biodegalų gamybos plėtros programas, dabar jas pakeitė valstybės specialiosios pagalbos priemonės žemės ūkiui. Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė pranešė ŽŪR tarybai, kad Finansų ministerija liepos 4 d. numatė tiek pat lėšų specialiosioms agrarinėms reikmėms, kiek ir šiemet, tačiau spalio 10 d. finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir premjeras Andrius Kubilius nutarė sumažinti jas 2 proc. (1,17 mln. Lt). Buvo apkarpyti keturių ministerijų (įskaitant ir ŽŪM) biudžetai. 10 ministerijų atsisakė tai padaryti ir nieko, jų vadovai kikendami tebesėdi savo kabinetuose, nes premjerui reikalingas kiekvienas valdančiosios koalicijos balsas per lemiamus Seimo plenarinius posėdžius, kai bus balsuojama dėl 2012 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų.
Seniai galvojo, pagaliau pasakė
ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė R. Mininienė atsiduso, kad lėšų, kaip visada, trūksta. Vien pasėlių draudimo įmokų kompensacijoms reikėtų 16 mln. Lt. ŽŪR vicepirmininkas Bronius Markauskas pasakė tai, apie ką žemdirbių bendruomenė jau seniai galvojo, bet nedrįso garsiai kalbėti: jeigu Europos Komisija nė nesirengia suvienodinti ES paramos Bendrijos šalių ūkininkams, o ketina net iki 2028 m. prailginti ,,pereinamąjį” (amžinąjį?) Vakarų ir Rytų Europos žemdirbių nelygybės laikotarpį, tuomet Lietuvos valdžia pati turi labiau remti savo ūkininkus. Anot B. Markausko, ŽŪR visada siūlydavo valstybės biudžeto pataisas. ,,Jungtinių Valstijų valdžia labiausiai padeda fermeriams apdrausdama juos valstybės lėšomis. Paraginkime mūsų Vyriausybę draudimo kompensacijoms pridėti 5 mln. Lt. Gyvulių veislininkystei – 3 mln. Lt. Melioracijos grioviai užžėlę, drenažo vamzdynai baigia subyrėti. Ko mes laukiame?! Melioracijai reikėtų papildomai paprašyti 12 mln. Lt“, - tvirtino B. Markauskas. Jam vieningai pritarė visa ŽŪR taryba.
Tegul Energetikos ministerija pasirūpina saviškiais
Valstybės biudžeto reikalais Seime rūpinasi Biudžeto ir finansų komitetas. Šią savaitę posėdžiavęs Seimo Kaimo reikalų komitetas pasiūlė kolegoms biudžetininkams- finansininkams „nedidinant bendrųjų išlaidų“ melioracijos sektoriui pridėti 3 mln. Lt, biodegalų pramonės plėtrai – 7 mln. Lt, kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius – 5 mln. Lt. „Tai biodegalų pramonė gaus vos ne 30 mln. Lt? Ar parama etanolio, biodyzelino gamintojams yra pagalba žemės ūkiui? Tegul Energetikos ministerija savais rūpinasi – didina naftos produktų akcizus ir už tas lėšas skatina biodegalų gamybos plėtrą“, - savo ir visų kitų ŽŪR tarybos narių nuomonę išsakė B. Markauskas.
Nacionalinės išmokos sugadino nuotaiką
Tarybos posėdžio dalyviams nuotaika galutinai sugedo, kai jaunas ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento Tiesioginių išmokų skyriaus laikinasis vedėjas Antanas Karbauskas ėmė kalbėti apie papildomas nacionalines tiesiogines išmokas. Pasėlius ir žemės ūkio naudmenas šiemet deklaravę žemdirbiai, taip pat mėsinių galvijų augintojai iš Lietuvos biudžeto gaus tik 194 mln. Lt.
Temperamentingasis Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis priekaištavo valstybės tarnautojams, kad Vyriausybė randanti šimtus milijonų sporto arenoms statyti, tačiau nemato, kaip tyliai bankrutuoja per menkai remiami šalies maitintojai. Įsikarščiavęs J. Vilionis apskritai apkaltino valdininkus, kad jie nesugeba ir nenori Briuselyje kovoti dėl Lietuvos žemdirbių teisių.
Viceministro atkirtis
Nors žemės ūkio viceministrui Mindaugui Kuklieriui dar nebuvo atėjusi eilė kalbėti apie galimus ES Bendrosios žemės ūkio politikos pokyčius nuo 2014 metų, viceministras nusprendė atsikirsti pienininkų vadui. „Kaltinate ministeriją, o ką patys nuveikėte Briuselyje? Ar labai garsiai prieštaraujate, kai prancūzai ir graikai per COPA-COGECA (ES profesinių žemdirbių organizacijų susivienijimo) ar ELO (Europos žemės savininkų organizacijos) konferencijas kalba apie „geriausius“, jų nuomone, paramos žemės ūkiui būdus? Daugelis jūsų Briuselyje sinchroninio vertimo ausines užsidedate tik tam, kad vėjas ausų neperpūstų. O aš, kai kartą Vakarų ūkininkams ir žemės ūkio ekspertams pasakiau, kad apskritai reikėtų panaikinti tiesiogines išmokas, vos kojomis į priekį pro duris nebuvau išneštas...“ – įrodinėjo M. Kuklierius.
Žydų geriau nepykdyti
ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas paragino ir politikus, ir žemdirbius bent jau dėl ES paramos būti vieningus. „Deja, valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė per vėlai pasakė, kad tiesioginės išmokos visiems ES žemdirbiams turėtų būti vienodos“, - apgailestavo A. Stančikas. Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis saliamoniškai kalbėjo, kad Lietuvos žemės ūkiui galbūt užtektų ir 194 mln. Lt nacionalinių tiesioginių išmokų, jeigu jos būtų skiriamos tik asocijuotiems, žemdirbių savivaldos organizacijoms priklausantiems ūkininkams. „Tiems, kurie agrarine visuomenine veikla visiškai nesidomi, gal jokios paramos nė nereikia?“ – samprotavo J. Kraujelis.
Išplėstinio ŽŪR tarybos posėdžio dalyviai vis dėlto nutarė prašyti, kad Vyriausybė skirtų žemės ūkiui 244 mln. Lt papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų. Anot ŽŪR pirmininko A. Stančiko, tai palyginti nedidelė suma, juo labiau, kad niekaip nepabaigiamoms „amžiaus statyboms“ ne tokie pinigai skiriami. Iš salės pasigirdo: „Ir žydams turtas grąžinamas pirmiausia“. „Žydų gal neminėkime“, - apsidraudė ŽŪR vadovas.