„Kai manęs klausė, ką aš manau, atsakiau, kad čia nėra apie
ką diskutuoti. Kam reikia, visi žino, kaip buvo, kas spaudė, kas
reikalavo ir kodėl jis buvo paleistas. O nagrinėti, kokius paskui
argumentus sukūrė jau post factum - tai beprasmis dalykas“, -
BNS telefonu iš Austrijos sakė V.Landsbergis.
„Rusijos spaudimo yra tiek daug visur Europoje, Austrija nėra
išimtis. Ir be spaudimo pats faktas, kad Rusijai kai kas nepatinka,
jau varžo europiečius apie tai kalbėti. Tų pavyzdžių galima
tuzinais pateikti. Čia yra tai, kuo reiktų rūpintis“, - teigė
europarlamentaras.
„Apie tai buvo kalbėta imant kaip pavyzdį, kaip keičiasi Europa
ir valstybės narės kai kurių principų ir pagrindų atžvilgiu. Tai
yra dalis Europos krizės. M.Golovatovas yra toks mažas atspindėlis“,
- teigė jis.
Pasak V.Landsbergio, dėl tokių tendencijų kyla klausimai apie
Europos nepriklausomybę.
„Kalbėjau politiniuose debatuose apie Europos nepriklausomybę.
Čia yra klausimas, ar Europa gali būti maždaug viena ir su savo
pozicija, ar negali ir yra skaldoma gabalais, ir tada jos pačios
nepriklausomybė yra abejotina, ji yra tampoma, įtakojama,
įsakinėjama. Jeigu ne visa urmu, tai pavienės valstybės arba
politinės jėgos. Štai kur yra ne mažesnė krizė nei skolos“, -
kalbėjo V.Landsbergis.
Įtariamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis M.Golovatovas
pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį liepos 14-ąją buvo
sulaikytas Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas.
M.Golovatovas Lietuvoje įtariamas nusikaltimais žmoniškumui.
Aiškintis aplinkybių vėliau buvo sudaryta dvišalė darbo
grupė. Austrija viešai tikino, kad sulaikyti ilgesniam laikui ir
perduoti Lietuvai M.Golovatovą trūko duomenų, tačiau Lietuvos
pareigūnai įtaria, kad Viena taip pasielgė dėl Rusijos spaudimo.
Austriją sukritikavo ir teisingumo eurokomisarė Viviane Reding
(Vivjana Reding).
Pasak V.Landsbergio, Austrijos Užsienio reikalų ministerija
viešai skelbia, kad šioje istorijoje padėtas taškas, bet Lietuva
su tuo sutikti niekada negalės.
„Taškas yra toks sąlyginis. Jų Užsienio reikalų ministerija
sako, kad padėjo tašką, kad viskas jau yra uždaryta. Bet toks
klausimas niekad nėra uždarytas. Kaip ir žudynės niekada nebus
pamirštos, kaltininkai bus prisimenami ir jų gyvenimas nebus
visiškai ramus“, - BNS sakė V.Landsbergis.
Kita vertus, pasak europarlamentaro, šis incidentas austrams
priminė apie žudynes Vilniuje.
„Šitas incidentas priminė ir išryškino, kas tada vyko
Lietuvoje. Tai buvo jau beveik užmirštas dalykas, o jis pasidarė
nebe užmirštas. Žmonės pamatė kadrus ir išgirdo apie faktus. Tam
tikra nauda iš Golovatovo skandalo yra informacinė“, - kalbėjo
V.Landsbergis.
M. Golovatovas 1991 metų sausį vadovavo Vilniaus televizijos
bokštą šturmavusiam „ Alfa“ būriui. Sausio 13-osios naktį
Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus
televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo
14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.