V.Kanopa jau pažįsta kiekvieną duobę keliuose, vedančiuose iš Vilniaus į Rokiškį.
Kad pasiektų darbo vietą, 55 metų politikas nuo pavasario kone kiekvieną rytą sukaria pusantro šimto kilometrų. Tokį pat atstumą Vilniuje gyvenantis, bet Rokiškio rajonui vadovaujantis socialdemokratas įveikia vakare.
V.Kanopa, kuris dabar vis dažniau į Vilnių gali pažvelgti iš šalies, sostinę giria už entuziazmą, už tai, kad miestas nebijo griebtis net, atrodytų, beprotiškiausių idėjų.
Galbūt todėl ir Rokiškyje atsirado pasiūlymas statyti paminklą grupės „The Beatles” įkūrėjui Johnui Lennonui?
– Turbūt ne visi vilniečiai žino, kad Vilniuje gyvena du merai – Artūras Zuokas ir jūs. Ar teko susitikti, bendrauti su sostinės vadovu, ar dalijotės patarimais, kaip valdyti Vilnių ar Rokiškio rajoną? – paklausė V.Kanopos „Sostinė”.
– Taip, su A.Zuoku yra tekę susitikti, kalbėtis darbo klausimais. Santykiai su Vilniaus meru išties šilti.
Bet susitikimai su juo nebūna dažni. Juk ir jis, ir aš – užsiėmę žmonės.
– Kokiems Vilniaus valdžios sprendimams jūs nepritartumėte?
– Jeigu išsakyčiau kritiką Vilniui, ją reikėtų ir pagrįsti. O bent jau šiuo metu aš labiau susijęs su Rokiškiu.
Taip, gal kai kurie Vilniaus pasiūlymai atrodo fantastiški, sunkiai pasiekiami. Bet entuziazmas – geras dalykas. Tokiais pasiūlymais valdžia tiesiog užkrečia žmones, paskatina diskutuoti, kurti naujus pasiūlymus. O tai – judėjimas į priekį.
Tarkim, Vilniuje mano kaimynai aktyviai svarsto kiekvieną sostinės vadovų idėją, ginčijasi, kritikuoja. Bet valdžią jie palaiko. Ir man patinka klausytis, kaip jie kalba kad ir apie A.Zuoko siūlymą pirkti Graikijoje salą.
– Jūs Lietuvoje žmogus, kuris bene toliausiai keliauja į darbą. Ar nevargina tokios kelionės?
– Žinoma, nusibosta tos kelionės. Meluočiau, jei sakyčiau, kad važinėjimas iš Vilniaus į Rokiškį ir atgal nevargina. Be to, tai darau savo laiko sąskaita.
Nerimaudamas laukiu žiemos. Dar nežinau, kaip reikės keliauti, kokie bus keliai. Matyt, nebus lengva.
Vilniuje gyvena mano šeima, o Rokiškyje – tėvai. Kartais nakvoju pas juos, negrįžtu į sostinę. Žinoma, kad užėmus mero postą nukenčia šeimos interesai.
Save raminu bent jau tuo, kad ir kitų rajonų merai vieną ar du kartus per savaitę važiuoja į Vilnių. Ar į ministeriją, ar kokio nors projekto derinti, ar į posėdį. Todėl daug keliauju ne tik aš.
– Neseniai Rokiškis išgarsėjo sumanymu vienoje aikštėje statyti paminklą J.Lennonui. Ar miestas šios idėjos nenusižiūrėjo nuo Vilniaus, kur jau yra skulptūra Frankui Zappai?
– Kiekvienas aktyvesnis pilietis, klubai, bendruomenės gali pareikšti savo nuomonę, kam statyti paminklą dabar apleistoje aikštėje. Kad neapsiriktume, sudarysime profesionalią vertinimo komisiją, kuri nagrinės visus pasiūlymus.
Suprantama, tų nuomonių bus įvairių.
Gal kai kurios rokiškėnų idėjos atrodo ir juokingos, bet jos turi prasmę, jas galima įkūnyti.
Užsuka ir į mano kabinetą rokiškėnai, dalijasi sumanymais, ką norėtų matyti toje aikštėje.
Ne iš vieno išgirdau, kad norėtų paminklo Laisvei, tautos suvienijimo idėjai. Rokiškyje pagerbti J.Lennoną pasiūlė „Rotary” klubas. Jam priklausau ir aš.
Mano nuomone, paminklas J.Lennonui toje aikštėje galėtų būti kaip viena alternatyvų. Bet kaip pagrindinės idėjos aš jo neskelbčiau. Galbūt toks paminklas galėtų iškilti kitoje Rokiškio vietoje.
Jeigu daug diskusijų sukėlusią idėją vis dėlto pavyktų įgyvendinti, nemanau, kad Vilnius mus kaltintų kopijavimu. Tai tikrai rokiškėnų sumanymas, siejamas su miesto pavadinimu. Į Vilnių jie nesidairė.