Tačiau mirus 83 metų Samdupui Taso, lepčos
liko be dvasinio maldų šiam kalnui vadovo. Kančendžanga laikoma
Sikimą saugančia dievybe.
„Ši tradicija ... baigėsi amžiams. Kitam žmogui neįmanoma
išmokti šių ritualų ir užimti Samdupo Taso vietos“, -
laikraščiui „The Times of India“ sakė vietos gyventojas Sherapas
Lepcha.
S.Taso, kurio sūnus šventiku netapo, spalio 31 dieną mirė savo
gimtajame Nungo kaime Šiaurės Sikimo Dzongu regione. Jokio savo
įpėdinio jis neįšventino.
Lepčos laikomi Sikimo - mažytės buvusios karalystės,
įsiterpusios tarp Nepalo, Tibeto ir Butano, kuri Indijos dalimi tapo
tik 1975-aisiais, - čiabuviais.
„Taso, kuris, kaip tikima, buvo pirmojo „bongthingo“ (šventiko. - Red.)
palikuonis, vadovaudavo sudėtingiems ritualams, kurie prasidėdavo
visą naktį maldomis jo rezidencijoje, - rašo „The
Times of India“. - Kitą rytą šventikas vadovaudavo didelei
procesijai ... prie altoriaus po atviru dangumi prie Nungo - pirmosios
lepčų gyvenvietės, - dainuodamas dainas, kuriomis pasakojama
lepčų istorija“.
Šios tautelės pasaulio sukūrimo mito detalės skiriasi, bet
Kalkutos laikraštis „The Telegraph“ pranešime apie S.Taso mirtį
rašo, jog vietos žmonės tiki, kad pirmoji lepčų pora buvo sukurta
iš ką tik iškritusio sniego Kančendžangos viršūnėje.
Britų alpinistai, kurie 1955 metais įveikė Kančendžangą, iš
pagarbos sikimiečių kultūrai sustojo prieš pat jo viršūnę, ir
vėliau kitos ekspedicijos visuomet pasekdavo šiuo pavyzdžiu.
Šis 8 586 m aukščio kalnas stūkso ties Sikimo vakarine siena
su Nepalu. Turistai iš viso pasaulio keliauja į šį regioną
pasigrožėti tolumoje dunksančiomis Kančendžangos viršūnėmis.
Iki 1975 metų Sikimą valdė čogjalai, bet po
gyventojų daugumą sudarančių nepaliečių, kurie į šį regioną
atkeliavo 19-ajame amžiuje, sukilimo prieš monarchiją įsikišo
Indija.
„The Times of India“ nurodo, kad dabar, praėjus 800 metų po
lepčų įsikūrimo Kančendžangos papėdėje, Sikime yra likę
maždaug 55 tūkst. šios tautelės atstovų.
S.Taso matė, kaip pastaraisiais dešimtmečiais ceremonijos
Kančendžangai smarkiai nyko, nes daug lepčų nusigręžė nuo
gamtos garbinimo ir tapo budistais ar krikščionimis.
„Jis buvo paskutinis iš senovinės šamanų, galėjusių atlikti
karališkąjį Kongčeno (kalno dievybės) ritualą, linijos“, -
sekmadienį laikraštyje „Sikkim Express“ rašo Ciuriche gyvenanti
etnografė, lepčų kultūros specialistė Jenny Bentley (Dženi
Bentli).
„Su jo mirtimi buvo negrąžinamai prarasta didelė žodinės
tradicijos ir atminties dalis“, - priduria ji.
Pranešama, kad S.Taso mirė po to, kai regioną sukrėtė vidutinio stiprumo požeminiai smūgiai. Rugsėjo mėnesį Sikime
įvyko didelis žemės drebėjimas, per kurį žuvo mažiausiai 100
žmonių.