Jis teigia taip siekiantis atkreipti dėmesį į Lenkijoje
gyvenantiems lietuviams kylančias problemas.
„Punską lenkai visada rodo kaip užstatą - kokias geras sąlygas
čia lietuviai turi. Reikia atsiklausti, ar mes norime tuo užstatu
būti. Nes jeigu teisė ir leidžia dvikalbius užrašus, tai dalis
lenkų visuomenės tam priešinasi“, - BNS sakė V.Liškauskas.
Jis šį klausimą sakė kelsiantis šį mėnesį vyksiančiame
Lenkijos lietuvių suvažiavime.
„Lietuviai nori, kad dvikalbės lentelės būtų, bet reikia
užtikrinti, kad nepasikartos išpuoliai. Gal reikia palaukti momento,
kol Lenkijos visuomenė subręs“, - svartė jis.
Šių metų rugpjūtį Punsko valsčiuje raudonos ir baltos
spalvos dažais buvo užtepti lietuviški užrašai ant 28 lentelių
su 14 miestelių bei kaimų pavadinimais, taip pat nuniokotas Punske
esantis paminklas, skirtas pirmojo lietuviško vaidinimo šimtmečiui.
Vėliau lietuviškame Bubelių kaime Seinų valsčiuje Lenkijoje
išniekintas statomas paminklinis akmuo, skirtas poeto Albino
Žukausko 100-osioms gimimo metinėms.
Spalio gale taip pat buvo išniekintas paminklo lakūnams Steponui
Dariui ir Stasiui Girėnui - nuo memorialo nuluptas lėktuvo
„Lituanica“ modelis. Policija dar aiškinasi, ar pastarasis išpuolis
buvo Lenkijos nacionalistų, ar tiesiog metalo vagių darbas.
Tam, kad nuvalytos dvikalbės lentelės būtų grąžintos į
vietas, spalio pabaigoje pritarė Punsko valsčiaus taryba.
Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15
tūkst. lietuvių kilmės žmonių.