Tai – ne juokai. Dėl to varpais skalambija ne kas nors, o visa Seimo kanceliarijos, jos buhalterijos vadovybė ir net pati Seimo pirmininkė I.Degutienė su vicepirmininkų svita.
Ši publika tiek žodžiu, tiek raštu ne kartą skelbė, jog kitų metų biudžete Vyriausybė parlamentui skyrė taip mažai lėšų, kad pagrindinė šalies institucija kitąmet gali nebesugebėti vykdyti net pačių būtiniausių savo funkcijų.
Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte parlamentui numatyta tik kone 88 mln. litų.
Tai – beveik 6 mln. daugiau, nei Seimas turėjo šiemet, tačiau beveik 4 mln. mažiau, nei jis prašė. Seimo valdininkai ir politikai norėjo, kad jiems kitąmet būtų atseikėta per 90 mln. litų.
Kodėl taip ūgtelėjo apetitas? Pagrindinė priežastis – reikėsią papildomų pinigų tų Seimo narių, kurie prapils kitų metų rinkimus ir kartu su savo padėjėjais paliks parlamentą, išeitinėms kompensacijoms. Šiam šventam reikalui reikalinga suma – kone 6 mln. litų.
Kaip bus atrištas šis mazgas ir ar Lietuva liks be parlamento, kol kas nežinia. Tačiau bus labai keista, jei taip atsitiks. Juk problemos sprendimas – visiškai paprastas. Jei jau iš tiesų kyla pavojus, kad Seimas nebegalės normaliai dirbti be papildomų milijonų išeitinėms kompensacijomis, akivaizdu, jog tų išmokų reikia tiesiog atsisakyti. Ir viskas.
Seimo nariai galėtų tai padaryti arba pataisę įstatymus, arba tiesiog pasirašę kokį nors politinį dokumentą ir viešai pažadėję: jei nebūsime išrinkti, pinigų daugiau neimsime. Galbūt šiuo metu geresnis būtų antrasis variantas, nors ir įstatymus pataisyti būtų ne pro šalį.
Juk iš tiesų sunkoka suprasti, kodėl rinkėjų dėl prasto darbo atleistas Seimo narys su visa savo komanda turi už tai dar gauti „kompensaciją”.
Juolab kad dauguma eksparlamentarų tuojau pat išsiskirsto po šiltas, iš anksto nusižiūrėtas ir rezervuotas vieteles, o į darbo biržą patenka tik retas paskutinis nevykėlis.
Sunku ir suskaičiuoti, kiek zuikių vienu kartu nudėtų Seimo pirmininkė ir jos kolegos, žengę tokį žingsnį.
Pirmiausia būtų gerokai paremontuotas ir galbūt net reanimuotas Seimo reitingas. Dėl jo apverktinos būklės tautos išrinktieji rauda kone kasdien, nors patys savo rankomis sunkmečio įkarštyje jį smukdė kiek išgalėdami – visomis indų servizų, limuzinų ir kitomis „parlamentinės veiklos” istorijomis. Kita vertus, būtų parodytas gražus ir įkvepiantis pavyzdys visoms kitoms valdžios šakoms – pavyzdžiui, Vyriausybei, kurią visas Seimas neseniai smerkė dėl kelionių po naująsias zelandijas ar pietų korėjas.
Be to, ir pati Seimo galva įrodytų, kad garsūs pamokymai tautai, kuriuos ji kartais svaido iš savo sakyklos, – ne tušti. Pavyzdžiui, neseniai I.Degutienė aiškino niekaip negalinti suprasti, kaip galima taip žemai pulti, kad dėl geresnio gyvenimo paliktum Lietuvą.
Štai ir bus puiki proga pademonstruoti, kad Seimo nariai yra tikri patriotai, asketai ir vardan tos Lietuvos pasiryžę net žygdarbiui – atsisakyti papildomų pinigų po pralaimėtų rinkimų.
Pasiryžti tokiam didvyriškumui savo kolegas praėjusių rinkimų išvakarėse ragino amžinatilsį K.Čilinskas. Kitų parlamentarų už tai jis tuojau pat buvo išvadintas „juodu populistu” ir apmėtytas akmenimis.
Taigi labai abejotina, ar Seimo pirmininkė ar koks kitas drąsuolis norės sulaukti tokio pat likimo. Dar skeptiškiau nuteikia tai, kaip sutartinai visi politikai siekia į kuo gilesnį stalčių nustumti naują Seimo narių veiklos garantijų projektą, nors net jis dabartinei jų gerovei pakenks labai nežymiai.
Tad visa tai atrodo tik tuščios svajonės. O gaila – Seimas vėl praleis auksinę progą bent kadencijos pabaigoje šiek tiek pataisyti ir savo, ir visos valstybės reikalus.