Ketvirtą kartą Vilniaus „Meno nišos” galerijoje surengta Tarptautinė emalio meno bienalė praėjusią savaitę sulaukė netikėtos viešnios. Į Vilnių atvyko pagrindinio bienalės prizo laimėtoja – 68 metų japonė H.Hayata.
Jai buvo įteiktas auksakalių gildijos galerijos „Meno niša” ženklelis – auksinis angelas „Magė”, delnuose laikantis deimantą. Prizas nudžiugino menininkę – ji prisipažino, kad tikėjosi tik įprasto laureato diplomo.
H.Hayata Lietuvoje lankosi ne pirmąkart. Prieš keletą metų ji keliavo po mūsų šalį su turistų grupe. Didžiausią įspūdį tuomet jai palikusios Vilniaus bažnyčios ir archeologinių radinių ekspozicija Trakų pilyje.
„Nepaprastai patiko ir Lietuvos žmonės – draugiški, nuoširdūs, šilti. Pasijutau čia kaip namie. Japonijoje pailsėti visuomet važiuoju į gimtąjį miestą. Įdomu, kad pabuvusi Lietuvoje jaučiausi taip atsigavusi, kaip ir po viešnagės gimtinėje. Galėčiau čia viešėti labai ilgai”, – juokėsi kūrėja.
Taisyklių – pernelyg daug
H.Hayata prisipažino esanti užkietėjusi keliauninkė, todėl apsispręsti atvykti į Vilnių jai nebuvo sunku. Mėgstanti pajuokauti japonė ir meno kūriniuose pirmiausia ieško humoro ir netikėtumų.
„Puiki emalio technika, tačiau pats darbas – neypatingas”, „įspūdingas menas – nors net neįsivaizduoju, kaip jis padarytas”, „juokingas vikšras – puiku”, – tokiomis frazėmis komentavo bienalėje eksponuojamus kūrinius viešnia.
Ji prisipažino parodose pirmiausia pastebinti netradicinius sprendimus. Pavyzdžiui, šioje bienalėje jai įdomūs pasirodė tie darbai, kuriuose emalis – tik sudėtinė didesnės metalo kompozicijos dalis.
„Tradicinis japonų emalio menas smarkiai sukaustytas daugybę amžių gyvuojančios tradicijos. Ten tiek daug taisyklių, kanonų. Tik pradėjęs dirbti jau žinai, koks turi būti rezultatas. Tuo tarpu mano mokytoja – žinoma emalio meno kūrėja Kyoko Iio – visuomet siūlė pasitelkti vaizduotę, įgyvendinti savo fantazijas”, – pasakojo H.Hayata.
Tiesa, pačioje Japonijoje labiau vertinamas tradicinis, kanoninis emalio menas, amatininkiška meistrystė, todėl K.Iio paskatino savo mokinius dažniau dalyvauti parodose už šalies ribų. Ypač Europoje, kur nuo seno vertinamas ne tiktai amato išmanymas, bet ir menininko saviraiška.
H.Hayatos darbai sulaukė puikių atsiliepimų parodose Ispanijoje, Prancūzijoje.
Apvalus miesto peizažas
Staigmenas mėgstančiai dailininkei patiko ir bienalės rengėjų pasiūlymas sukurti emalio kūrinius kitų sričių dailininkams ir net menotyrininkams.
Vos įžengus į „Meno nišą” galima pamatyti dailininkės ir televizijos laidų vedėjos Nomedos Marčėnaitės šeimos kūrinį. Vieną paveikslą sudaro net keturios skirtingos dalys – N.Marčėnaitės, jos vyro dailininko Mariaus Jonučio ir jų dukters bei sūnaus emalio darbai.
H.Hayata savo kūrinį, kuris pelnė pagrindinį IV tarptautinės emalio meno bienalės prizą, vadina Porto (Portugalija) miesto peizažu. Jo sumanymą pašnibždėjo šiame mieste padaryta fotografija, kurioje fotoaparatas šiek tiek deformavo vaizdą.
„Mano emalio peizažas – kaip ir nuotraukoje, šiek tiek suapvalintas. Mėgstu kurti apvalius darbus, apvalius mus supančio pasaulio gabalėlius”, – šypsojosi menininkė.
Ji pasakojo, kad išgaubtą paviršių padengti emaliu kiek sudėtingiau nei lygų, tačiau gerokai lengviau nei įgaubtą. Laikydamasi japonų emalio tradicijos menininkė labai kruopščiai nušlifavo kūrinio paviršių, todėl iš pirmo žvilgsnio sunku patikėti, kad tai emalis. Net palietus neįmanoma užčiuopti jokių sudūrimų, pirštai slysta tarsi per šilką.
Mėgsta dirbti virtuvėje
Paklausta, kodėl susidomėjo būtent emalio menu, H.Hayata juokdamasi atsakė, kad ieškojo tokio kūrybos būdo, kuriam nereikėtų daug vietos – mat ji labiausiai mėgsta dirbti savo virtuvėje.
Meno mokykloje ji galėjo rinktis ir tapybą arba keramiką, bet niekuomet nesigailėjo, kad pradėjo gilintis į emalio paslaptis, ypač kai išmokus amato pagrindų buvo galima duoti valią vaizduotei.
„Aš nuolat keliauju – ir iš tiesų, ir svajonėse. Keliaudama po Europą daugiau dairausi po miestus, o ne po gamtą. Mane žavi namai, bažnyčios, miesto peizažai. Tikiuosi, kad ateityje kokiame nors darbe panaudosiu ir Vilniaus vaizdus”, – šypsojosi menininkė, Lietuvoje numačiusi praleisti beveik savaitę.
Dalyvauja 16 šalių menininkai
Vilnius kiekvienų metų rudenį virsta tarptautine emalio meno sostine. Čia rengiamos Tarptautinės emalio meno bienalės žiūrovai kviečiami gėrėtis spalvų, atspalvių ir motyvų gausa.
Šįmet bienalėje galima pamatyti 16 šalių menininkų darbus.Šalia egzotiškų šalių – Čilės, Venesuelos, Brazilijos, Japonijos – rodomi ir artimesnių kaimynių – Rusijos, Baltarusijos, Latvijos – autorių kūriniai.
Šių metų pagrindinis prizas įteiktas japonei H.Hayatai. Prizas už tradicijų puoselėjimą atiteko S.Chailovui (Lietuva) ir I.Zangaladzei (Gruzija). Apdovanojimą už naujas idėjas emalio mene pelnė G.Latakas (Lietuva) ir M.Christophe (Prancūzija), už konceptualų kūrinį – V.Pukštaitė (Lietuva) ir A.Naslund (Švedija).
Emalis – kieta, degta spalvoto stiklo danga. Nuo seno ji naudota prabangiuose metalo ir juvelyrikos dirbiniuose. Rusų menininkai pabrėžia, kad ir XVII a. carų karūnose rasta tapybinio emalio fragmentų.