Lietuvos pareigūnų teigimu, jiems susirūpinimą kelia
įvykusių Rusijos skrydžių intensyvumas. Rusijos kariniai lėktuvai
skrido virš neutralių vandenų Baltijos jūroje.
„Šių Rusijos orlaivių skrydžių intensyvumas kelia
susirūpinimą. Tai dar karą įrodo NATO oro policijos Baltijos
šalyse reikšmę ir reikalingumą“, - BNS sakė krašto apsaugos
ministrės atstovė spaudai Ugnė Naujokaitytė.
Visi skrydžiai įvyko netrukus vienas po kito, mažesniu nei
keturių valandų intervalu - pirmą kartą signalas Šiauliuose buvo
gautas 8 val. 56 min., paskutinį - 12 val. 14 min., nurodė
ministerijos pareigūnai.
Pirmą kartą Danijos naikintuvai lydėjo transportinį lėktuvą
An-26, skridusį iš Karaliaučiaus į pagrindinę Rusijos dalį.
Nenusileidę Šiauliuose, NATO naikintuvai taip pat palydėjo ta
pačia kryptimi skridusį bombonešį Tu-134.
Antrą kartą NATO naikintuvai iš Šiaulių pakilo prieš
vidurdienį palydėti žvalgybinį lėktuvą Il-20, skridusį iš
Rusijos į Karaliaučių, o netrukus palydėjo ir dar vieną An-26,
kuris per neutralius vandenis skrido iš Karaliaučiaus srities į
Rusiją.
Anot pareigūnų, tai precedento neturintis Rusijos skrydžių
dažnumas. Skrydžių planus Rusijos pusė pateikė tinkamai. Rusijos
lėktuvai buvo atpažinti ir palydėti.
Palydėti Rusijos bombonešius Su-24 naikintuvai iš Šiaulių
buvo pakilę ir spalio mėnesį.
Nuo rugsėjo NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atlieka
Danijos kariai su keturiais naikintuvais F-16.
Lietuvos pareigūnai ne kartą yra išsakę nuogąstavimų dėl
Karaliaučiaus krašto militarizavimo. Krašto apsaugos ministrė Rasa
Juknevičienė šiemet viešai pareiškė, kad šioje srityje yra
dislokuotas taktinis branduolinis ginklas.
Šią vasarą Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ pranešė, kad
Karaliaučiaus srityje dislokuotos raketos „S-400“, kurios gali
pasiekti taikinius 400 kilometrų spinduliu.